Andrius-Oleka Žilinskas, Balys Sruoga ir kiti

LTŠioje knygoje atskleidžiama 1919-1934 m. Balio Sruogos ir Andriaus Olekos-Žilinsko inicijuota ir realizuota lietuvių teatro reforma. Lietuvių teatro pakilimo – aukso amžiaus įvykiai jau turi savo istoriją, – yra įvertinti ir aprašyti monografijose, straipsniuose, naujoje teatro istorijoje. Ši knyga yra ne tik apie teatrą, bet ir apie lietuvių kultūros istoriją, jos kūrimo viešąsias ir slaptąsias strategijas. Petronėlė Česnulevičiūtė daugiabalsiame kalbėjime apie 1929-1934 m. įvykius išgrynina intelektualiąją teatro reformos strategiją, atskiria dalykinius argumentus nuo „žmogiškojo faktoriaus“, pasireiškusiu subjektyviais vertinimais ir emocijomis, tikslo siekimo strategijomis, būsimos istorijos modeliavimo būdais. P. Česnulevičiūtės knyga parodo, kaip, siekiant istorijos patikimumo, yra svarbu iš daugelio šaltinių, teiginių, nuomonių, išlukštenti kuo objektyvesnes prielaidas, rezultatus, veikiančiuosius asmenis, jų reikšmę naujų kultūros idėjų plėtotėje. Teatro reformos tyrinėjimų istorijos patikra leidžia kiek kitaip matyti 1919-1934 m. realijas, asmenybių laikysenas, pakoreguoja dviejų reikšmingiausių kultūros reformatorių vaidmenis. Balys Sruoga – reformos idėjų generatorius ir būsimos teatro istorijos modeliuotojas, Andrius Oleka-Žilinskas – naujų idėjų įgyvendintojas, šiame laikotarpyje atskleidęs ne tik talentingo aktoriaus, bet ir režisieriaus, pedagogo talentą. Autorė, tyrinėdama šių dviejų asmenybių bendradarbiavimą, pateikia išraiškingą ir intriguojantį polilogą, kuris skaitytojui leis patirti autentišką 1919-1934 m. Lietuvos kultūrinio gyvenimo atmosferą.Reikšminiai žodžiai: Andrius Oleka-Žilinskas; Balys Sruoga; Inscenizacija; Nacionalinis teatras; Polemika; Recenzijos; Repertuaras; Režisieriai; Teatro kritika; Valstybės teatras; Andrius Oleka-Žilinskas; Balys Sruoga; National theatre; Polemics; Repertoire; Reviews; Staging; State Theater; The State Theatre; Theatre criticism; Theatre directors.

ENThe book reveals the reform of Lithuanian theatre initiated and realised by Balys Sruoga and Andrius Oleka-Žilinskas in 1919–1934. The events of the peak – the golden age – of Lithuanian theatre already have their history; they were evaluated and described in monographs, articles and the new history of theatre. This book is not only about theatre, but also about the history of Lithuanian culture and the public and secret strategies of its creation. In a polyphonic talk about the events of 1929–1934, Petronėlė Česnulevičiūtė points out the intellectual strategy of the theatre reform, distinguishes subject-specific arguments from the “human factor” which manifests through subjective evaluations and emotions, goal achievement strategies, and ways of modelling future history. The book by Česnulevičiūtė shows how, seeking reliability of history, it is important to identify among many sources, statements and opinions as objective assumptions, results and acting persons as possible, and their significance for the development of new cultural ideas. Revision of the history of research of the theatre reform gives a slightly different view of the realia of 1919–1934, the attitudes of personalities, and corrects the roles of two most significant cultural reformers. Sruoga was the generator of reform ideas and the modeller of the future history of theatre; Oleka-Žilinskas was the implementer of new ideas who revealed the talent of both a gifted actor and a director and pedagogue during the given period. The author examines cooperation of these two personalities and presents an expressive and intriguing polylogue that enables the reader to experience the authentic atmosphere of Lithuanian cultural life in 1919–1934.

• Literatūrologija / Literary Studies
• Menotyra / Arts