Current relevant issues in accident prevention methodology

LTStraipsnyje moksliniu požiūriu analizuojamos nelaimingų atsitikimų prevencijos metodologijos aktualijos Lietuvoje. Nelaimingų atsitikimų prevencija nagrinėjama egzistuojančios rizikos kontekste. Išplėtota nelaimingų atsitikimų rizikos sąvoka, išskirti jos valdymo principai, siejant su galimomis pasekmėmis. Straipsnio tikslas - moksliniu požiūriu įvertinti nelaimingų atsitikimų prevencijos metodologijos aktualijas Lietuvoje, numatant būdus, kaip gerinti nelaimingų atsitikimų prevencijos efektyvumą. Straipsnyje, atsižvelgiant į strateginius tikslus, analizuojami Valstybinės darbo inspekcijos duomenys nelaimingų atsitikimų skaičiaus santykio 100 000 dirbančiųjų, mirtimi pasibaigusių nelaimingų atsitikimų skaičiaus santykio 100 000 dirbančiųjų ir sunkių nelaimingų atsitikimų aspektais ir siūloma kelti su darbo santykiais susijusių nelaimingų atsitikimų prevencijos efektyvumą. Bendru atveju nelaimingas atsitikimas suprantamas kaip dėl pavojingų ir kenksmingų veiksnių poveikio staiga įvykęs nenumatytas, netikėtas ir nepageidautinas įvykis, kurio pasekmė - trauma. Šiuolaikinės metodologijos požiūriu šis įvykis turi būti suvokiamas sistemiškai su jį sąlygojusiais veiksniais laike. Šioje sistemoje reiškiasi trys, tarpusavyje priežastiniais ryšiais susiję, veiksniai: pavojus, priežastis ir pasekmė. Straipsnyje teigiama, kad šiuolaikine metodologija grindžiamas prevencijos valdymas yra vienas būdų jos efektyvumui didinti. Prevencijos valdymas tiesiogiai priklauso nuo žmogaus gyvybei ir sveikatai pavojingų ir kenksmingų veiksnių keliamos rizikos valdymo. Konstatuojama, kad moksliniu požiūriu rizikos vertinimui ir valdymui turi būti panaudota tikimybių teorija.Straipsnyje daromos šios išvados: Strateginių tikslų-gerokai sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių- ir statistinių rodiklių analizės rezultatai rodo, kad nelaimingų atsitikimų prevencija šiandien Lietuvoje išlieka aktuali, naujo požiūrio įjos sprendimą reikalaujančia problema; Nelaimingų atsitikimų prevencijos efektyvumo didinimo efektas turtėtų išplaukti iš prevencijos metodologijos šiuolaikinio mokslo pasiekimų, tarpinėse nelaimingų atsitikimų tyrimo stadijose pereinant prie moksliškai sukoordinuoto specialiųjų ir teisinių žinių integracijos principo; Pagrindiniu būdu prevencijos efektyvumui didinti Lietuvoje laikytinas pavojingų ir kenksmingų veiksnių valdymas žmogaus jį supančios pavojingų ir kenksmingų veiksnių aplinkos tiek formaliame, tiek neformaliame sektoriuose, įvertinus šių sektorių specifiką; Tiriant nelamingus atsitikimus turi būti laikomasi priežastiniais ryšiais grindžiamo sisteminio principo, kad kiekvienas nelaimingas atsitikimas yra ne pavienis lokalus įvykis, o tarpusavyje susietų priežasčių sąlygotas reiškinys; Su darbo santykiais susijusių nelaimingų atsitikimų prevencija tikslinga plėtoti diferencijuotai Tarptautinės darbo organizacijos 155 Konvencijoje ir 164 Rekomendacijoje nurodytuose valstybės ir įmonių lygiuose. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Nelaimingas atsitikimas; Prevencija; Rizika; Metodologija; Accident; Prevention; Risk; Methodology.

ENThe article analyses relevant issues in accident prevention methodology in Lithuania by employing a scientific approach. The issues of accident prevention are analyzed in the methodological respect in a priori and a posteriori manner. Accident prevention is analyzed in the context of existing risk. The notion of accident risk is developed, and the principles of its management by relating accidents with possible consequences are differentiated. [From the publication]