Lietuva prie Vasario 16-osios slenksčio

LTLeidinys susideda iš dviejų dalių: studijos (su priedais) ir plačiųjų lietuvių tautos sluoksnių politines nuostatas atspindinčių kolektyvinių ir pavienių asmenų pareiškimų Lietuvos Tarybai publikacijos. Tiek studijos, tiek publikacijos tikslas – atskleisti Lietuvos gyventojų pilietinę raišką, jos formas ir pilietinės savimonės regionines ypatybes sudėtingiausiu nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo laikotarpiu, pereinant iš okupacinio režimo į Lietuvai atstovaujančių politinių institucijų gyvavimą 1917 m. pabaigoje –1918 m. pabaigoje. Pirmojoje leidinio dalyje aptariami du Lietuvos politinio gyvenimo reiškiniai, padarę įtaką lietuvių pilietinei savimonei: 1) Lietuvių konferencija, vykusi Vilniuje 1917 m. rugsėjo 18–23 d., pažadinusi nepriklausomybės siekį, ir 2) Lietuvių konferencijos išrinkta Lietuvos Taryba, kuri nuo 1918 m. liepos 11 d. pavadinta Lietuvos Valstybės Taryba, kaip naujas politinės orientacijos centras, kuris savo veiklą sutapatino su lietuvių tautos politiniais siekiais. Norint atskleisti valstybinio pilietiškumo sklaidos platumą, atkreiptas dėmesys į Lietuvių konferencijos dalyvių asmeninę ir profesinę sudėtį, jų pasiskirstymą pagal išsilavinimą ir gyvenamąją vietą. Antrojoje dalyje skelbiami 82 pareiškimai Lietuvos Tarybai ir kiti svarbūs lietuvių vienijimuisi į valstybę dokumentai. Pareiškimai Lietuvos Tarybai buvo rašomi lietuvių kalba. Taip Rusijos imperijos 120 metų niekinta ir drausta lietuvių kalba tapo atkuriamos Lietuvos valstybės bendravimo, pilietinės raiškos ir informacijos šeimininke.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių konferencija; Lietuvos Taryba; Nepriklausomybė; Pareiškimai; Pareiškimas; Pilietinis sąmoningumas; Vasario 16-ji; Vokietija (Germany); 16 February; Civil Counsciuosness; Council of Lithuania; Germany; Independence; Lithuanian Conference; Statement; Statements.

ENThe publication consists of two sections: a study (with annexes) and collective or separate publications of the Council of Lithuania reflecting political attitudes of general Lithuanian layers. The aim of the study and the publication is to reveal political expressions of Lithuanian residents, its forms and regional peculiarities of civil conscious during the most complicated period of the restoration of the state of Lithuania, the transition from the occupational regime to the emergence of political institutions representing Lithuania at the end of 1917–the end of 1918. The first part of the publication discusses two phenomena in Lithuania's political life, which influenced the self-consciousness of Lithuanians: 1) The Lithuanian conference, which took place in Vilnius on 18–23 in 1917, and which encouraged the strive for independence, and 2) the Council of Lithuania elected at the Lithuanian conference, which, since 11 July 1918, was called the Council of the State of Lithuania – a centre for political orientation identifying its activities with political aspirations of the Lithuanian nation. In order to reveal the range of the state citizenship, attention is drawn to the personal and professional composition of the participants of the Lithuanian conference, their distribution according to education and the place of residence. The second part publishes 82 statements to the Council of Lithuania and other documents depicting Lithuanians uniting into one state. The statements to the Council of Lithuania were drafted in the Lithuanian language. Thus, this language, which had been supressed and banned for 120 years by the Russian Empire, became the language of communication, civil expression and information in the restored state of Lithuania.