The Interactions between effective exchange rate and macroeconomic structure : case of Lithuania (1)

LTLietuvos ir Estijos centrinių bankų nuostata yra išsaugoti valiutų valdybos modelį, susiejus nacionalines valiutas su euru, iki pat įstojimo į Europos pinigų sąjungą laikotarpio, nes tai sumažina valiutinių sukrėtimų riziką. Prieš persiejant litą ir Estijos kroną prie euro, pinigų srautai, užsienio prekyba ir tarptautinės pinigų atsargos buvo perorientuotos į Europos Sąjungą, taip pat valstybės skolos ir dalis žaliavų ir energijos išteklių sutarčių restruktūrizuotos į nedolerines. Vienok esant nestabiliam euro ir JAV dolerio santykiui pinigų rinkose, nukenčia Lietuvos verslininkų interesai, didėja valiutos rizikos draudimo išlaidos. Darbą sudaro 2 straipsniai: 1-ajame nagrinėjamos valiutos susiejimo teorinės bei praktinės prielaidos racionalizuojant monetarinių srautų sąveiką su makroekonominiais rodikliais valiutų režimo sąlygomis Lietuvoje. 2-ajame straipsnyje bandoma ekonometriškai modeliuoti bei prognozuoti šios sąveikos procesus Lietuvos pavyzdžiu, siekiant metodiškai apibendrinti imitavimo priemonių analitines galimybes. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lito keitimo normos; Valiutų režimas; Baltijos šalių ekonomika; Exchange rates; Pegging to euro; Baltic economies.

ENThe paper is devoted to the evaluation of currency pegging impact (1th article) and econometric modeling of LTL exchange rate influence (2nd article) to current macroeconomic indicators in Lithuania as one of small open Baltic economics with special accent on the monetary policy transmission channels under the currency board regime in the pre-accession to the EU. The identification of the character and the intensity of the interrelations between the changes in both euro and LTL flows, on the one side, and forecast of some interconnected macroeconomic variables, on the other side, was attempted to develop through EER mechanism. [From the publication]