LTStraipsnyje analizuojama Kauno regiono lenkų tarmė J. Weyssenhoffo (1860-1932) romanuose „Unija“ ir „Sabalas ir panelė“. Taip pat siekiama įvertinti šių literatūrinių šaltinių patikimumą ir reikšmę, tyrinėjant Kauno lenkų tarmę. Autorė akcentuoja J. Weyssenhoffo požiūrių sudėtingumą, atsiradusį dėl lenkų kalbos padėties XIX a. pab. - XX a. pr. (jos būklės, prestižo, vartojimo skirtingose socialinėse aplinkose, pasiekimų ir grėsmių), pateikia rašytojo siūlytą lenkų kalbos klasifikavimą. Toliau autorė analizuoja tam tikrus tarmės variantus su komentarais, lingvistinėmis anotacijomis, kalbos posistemių stilizacija. Nagrinėjama šios tarmės reikšmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lenkų kultūros istorijoje, jos įtaka regiono dvasiniam vystymuisi.Ypatingas dėmesys skiriamas ne tik bajorijos kalbai (aukštuomenės kalbai) su atskirų variantų skirtumais bei aprašymais, bet ir kaimų atstovų bei šiek tiek lenkiškai kalbančių lietuvių valstiečių kalbai. Autorė pažymi, kad J. Weyssenhoffas paliko įdomų lingvistinį dokumentą; būdamas kruopštus metraštininkas ir puikiai mokėdamas gimtąją kalbą, jis išsaugojo ją ateities kartoms. Šie kūriniai tampa dar svarbesni atsižvelgiant į tai, kad kitų panašių darbų, susijusių su minėtu Lietuvos regionu, nėra. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Apsakymas; Aukštuomenės kalba; Gimtoji kalba; Kalbos prestižas; Kalbos variantai; Kaunas; Lenkų kalba; Valstiečių kalba; Kaunas; Lithuania; Mother Tongue; Nobility Language; Novel; Peasants Language; Polish; Polish Language; Prestige of Language; Variants of the Language.
ENThe article aims at description of the Polish language in Kaunas region of Lithuania as it was presented in the novels: Unia and Soból i panna by Józef Weyssenhoff (1860-1932), as well as attempts to evaluate credibility of this literary source and its value for studies of the Kaunas Polish language. The author emphasizes complexity of Weyssenhoff's views and presents its content made of: the situation of the Polish language in the second half of the 19th and beginning of the 20th century (condition, prestige, range of functioning in various social environments, successes and dangers), and classification of the Polish language proposed by Weyssenhoff. Further, the author demonstrates the study of particular variants of the language with use of different forms of description (comments, linguistic annotations, stylization of all language subsystems), the significance of this language in the history of Polish culture in The Grand Duchy of Lithuania, as well as its influence on spiritual development of the region.Special attention is paid not only to the language of the nobility (lords' language) with its differentiation and description of each variant, but also to the language of representatives of the gentry and speaking so-so Polish Lithuanian peasants. The author indicates that Weyssenhoff's view provides an interesting language documentation due to the fact that the writer was a scrupulous chronicler of his homeland and knowing his mother tongue perfectly, he preserved it for the future generations. Value of the source increases, given the fact that we do not have other research material related to this region of Lithuania. [text from author]