O pojemności semantycznej zapożyczeń leksykalnych z języka litewskiego funkcjonujących w polszczyźnie gwarowej na Litwie
LTStraipsnyje analizuojami taisyklingi semantiniai lietuviški skoliniai, perimti lenkų k. tarmių tiesiogiai iš lietuvių k. ar per baltarusių kalbą ir kuriems būdingas reikšmingas adaptacijos lygis. Lenkų kasdieninėje kalboje prigiję lituanizmai priklauso kelioms semantinėms grupėms: žmogaus ir jo išvaizdos, charakterio bei elgesio; kaimo darbų ir gyvulininkystės; kraštovaizdžio ir gamtinės aplinkos; kasdieninio gyvenimo. Mažiausia grupė – žodžiai, susiję su religija, papročiais bei visuomeniniu gyvenimu. Straipsnio autorė pabrėžia galimybę išskirti skolinius, kurių semantinė struktūra panaši į originalo kalbos struktūrą, arba atsekti įvairius semantinius pokyčius, įvykusius skolinimosi metu. Nustatyta, kad dažniausias semantinių pokyčių tipas – žodžio prasmės susiaurėjimas perimančioje kalboje; taip atsitinka, kai daugiareikšmis lietuvių kalbos žodis tampa vienareikšmiu lenkų kalbos tarmėse. Taip pat pastebėtas žodžio semantinės galios sumažėjimas, kai skolinys praranda savo pagrindinę neutralią reikšmę gaunančioje kalboje ir naudojamas tik stilistiškai apibrėžta perkeltine prasme. Tokie atvejai, kai žodžiai praranda originalią reikšmę, yra reti. Daugiakalbėje aplinkoje semantinė derivacija gali įvykti dėl kalbų koreliacijos. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Gudų kalba; Lenkų kalba; Lietuviški skoliniai; Lietuvybės; Semantinės grupės; Skoliniai; Tikslinės kalbos semantinė strukūra; Belorussian language; Borrowings; Lithuanian loanwords; Lituanisms; Polish language; Semantic groups; Semantic structure of the source language.
ENIn this article, formal semantic Lithuanian loanwords which have penetrated into the Polish dialect directly from Lithuanian or through the medium of Belarusian, that can be characterized by the significant adaptation level, are analyzed. Lexical Lithuanisms that appear in the spoken variety of the Polish language belong to the following semantic groups: man and his appearance, character and behavior, rural work and animal husbandry, land relief and natural environment, and daily life. The least numerous groups consist of the words associated with religion, rituals and social life. The author of this article points to the possibility of distinguishing borrowings of the semantic structure, similar to the structure of the source language, or to trace various semantic changes, which happened in the process of borrowing into the Polish language. According to this paper, the most common type of semantic change mentioned, is the narrowing of meaning in a recipient language; it happens when words, polysemantic in Lithuanian, function as monosemantic in Polish dialects. There is also a phenomenon that indicates a smaller semantic capacity, when a borrowing loses its main neutral meaning in the recipient language and is used only in a stylistically marked figurative sense. The examples of the development of the new meanings independent from the source language are rare. In the situation of multilingualism a semantic derivation may occur as a result of cross-language correlation. [text from author]
- Lietuviški XIX amžiaus verstiniai žodynai – regioninės lenkų kalbos tyrimų šaltiniai / Zofia Sawaniewska-Mochozva. Leksikografija ir leksikologija. D. 4 / redaktorių kolegija: Sturla Berg-Olsen, Ritutė Petrokienė (sudarytoja) ... [et al.]. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014. P. 123-138.
- Lietuvių kalbos skoliniai Lietuvos lenkų tarmėse / Kristina Rutkovska. Acta linguistica Lithuanica. 2012, t. 67, p. 52-77. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016. 1 pdf (24 p.).
- O warstwach leksyki pochodzenia litewskiego na obszarze ignalińsko-jezioroskim / Krystyna Rutkowska. Acta Baltico-Slavica. 2014, Nr. 38, p. 126-152.
- Zapożyczenia litewskie dotyczące człowieka w gwarach polskich na Litwie : aspekt semantyczny i etnolingwistyczny / Krystyna Rutkowska, Zofia Sawaniewska-Mochowa. Baltistica. 2012, 8 priedas, p. 123-141.
- Zapoźyczenia Litewskie dotyczące wyglądu człowieka : (na materiale gwar polskich na Litwie) / Krystyna Rutkowska. Acta Baltico-Slavica. 2009, Nr. 33, p. 157-172.
- Z zagadnień chronologii zapożyczeń litewskich w gwarach polskich z terenu Litwy / Krystyna Rutkowska. Prace filologiczne. 2007, 53, p. 487-501.
