Wileńskie słownictwo rzemieślnicze XVI-XVIII wieku. Rekonesans badawczy

LTLenkijos kalbotyros studijos dar nėra skyrusios deramo dėmesio amatininkų žodynui, nors tokioms profesinių grupių kalbos studijoms netrūksta šaltinių, publikuotų viduramžių amatininkų gildijų dokumentų. Straipsnyje tiriamas XVI-XVIII a. Vilniaus amatininkų žodynas, tyrimo šaltinis - 2006 m. Poznanėje išleisti Akty cechów wileńskich 1495-1759. Jie rašyti lenkų kalba, dėl savo archaiškumo ypač vertingi leksikos analizei. Analizuojami cechų, draugijų, amatų ir amatininkų specialybių, įvairių pareigybių pavadinimai, terminija, aptariami dokumentuose sutinkami frazeologizmai. Pirmieji Vilniaus amatininkų leksikos tyrimai liudija jos turtingumą ir didelę diferenciaciją. Išskiriama keletas XVI-XVIII a. Vilniaus amatininkų žodyno elementų: 1) funkcionavo bendrinei lenkų kalbai būdingas žodynas, plačiausiai žinomas iš oficialiųjų dokumentų (statutų, gildijų privilegijų); 2) atskiros socialinės grupės žodynas, kurį atspindi gildijų tarpusavio korespondencija, teismų procesų oficialūs įrašai ir gildijų narių raštai, jų ir jų šeimos narių skundai gildijų vadovams; 3) vien konkrečiam regionui būdingas žodynas, kurio žodžiai nesutinkami bendrinėje lenkų kalboje ir už Vilnijos ribų (jį atspindi originalūs gildijų tekstai).Reikšminiai žodžiai: Amatininkystės terminija; Amatininkų gildijos žodynas; Amatininkų gildijų vidinė įvairovė; Istorinių šaltinių analizė; Terminologija; Vilniaus kraštas; 16 amžius; 17 amžius; 18 amžius; Analysis of historical documents; Crafts terminology; Internal variety of crafsmen lexicon; Parlance of craftsmen gild; Vilnius region; XVI-XVIII c.

ENIn Polish language studies, the vocabulary of craftsmen still lies outside the mainstream research. So far, we can refer to only scarce, marginal remarks on the topic. Meanwhile, vast source material is available documenting the parlance of that professional group. Those are the documents of craft guilds written down since the Middle Ages, parallel to the establishment of the first organizations of craftsmen. The lexicon of the craftsmen from Vilnius presented in this paper attests to lexical richness of that professional group as well as its considerable internal variety. Its compositional elements are: general Polish vocabulary, widely known and consolidated, especially in the official documents (statutes, guild charters), as well as the lexicon restricted socially and territorially, which manifests in the correspondence between guilds, the official records of the guilds proceedings and also in the declarations made by members of guilds and in their complaints and the complaints of their families brought before guild authorities. The vocabulary, especially of the latter group, cannot be found in general Polish language dictionaries, and consequently, their only surviving evidence are still only the original texts of guild documents. [text from author]