Językowo-kułturowo-symboliczna ikona Madonny z Ostrej Bramy

LTStraipsnyje atliekamas kultūrinis lingvistinis tyrimas, siekiantis rekonstruoti istorinį pasakojimą apie vieną gražiausių Švč. Mergelės Marijos paveikslų – Vilniaus Aušros Vartų koplyčioje esantį Dievo Motinos (Matka Boska Ostrobramska) stebuklingą atvaizdą, plačiai žinomą suteiktų pagijimų ir kitų malonių dėka. Straipsnyje kalbama apie tapybos pobūdį, tačiau ypatingas dėmesys sutelkiamas į viduramžių-renesanso-baroko Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslo (Pani z Ostrej Bramy) mįslingus įrašus bei pavadinimus, išplėtojant platesnę lingvistinę analizę. Šiame darbe aptariama minėtame paveiksle pavaizduotų objektų ir įkūnytų spalvinių sąskambių religinė-krikščioniška simbolika. Siekiant išplėtoti tarpdisciplininę analizę, taip pat tyrinėjami Gailestingumo motinos vaizduojamos be kūdikėlio Jėzaus (Bezdzietna Madonna) apibūdinimai ir votų simbolika, liudijanti apie Švč. Mergelės Marijos užtarimu gautas tikinčiųjų malones. Šį tyrimą papildo interpretacinis aiškinimas dvidešimt keturių pinakonimų – sinonimiškai tautonimiškų vardų, kuriais vadinama garsioji Gailestingumo Motina, kuri turėjo įvairių titulų ir buvo vadinama: Lenkijos Karūnos karalienė (Krolowa Korony Polskiej), Tautų užtarėja (Orędowniczka Narodow), Vilniečių motina (Matka Wilnian), Kalvarijos kalno (Gora Karmelu) arba Vilniaus miesto globėja (Strażniczka Wilna). Šių apibūdinimų, nusakančių paveikslo unikalumą, stebuklingumą ir savitumą, analizė vaisingai papildo ikonografinius paveikslo tyrinėjimus.Reikšminiai žodžiai: Aušros Vartų Dievo Motina; Aušros Vartų koplyčia Vilniuje; Dailė; Ikonografija; Kalbiniai ir kultūriniai saitai; Lietuvos ir Lenkijos kultūriniai tapatumai; Lingvistinė refleksija; Marijos ikona; Vilnius; Gate of Down in Vilnius; Iconography; Linguistic and cultural ties; Linguistic reflection; Lithuanian and Polish cultural identities; Maria icon; The Madonna of the Gate of Dawn; Vilnius; Visual Art.

ENThe article is a cultural, and a linguistic specifically, attempt to reconstruct one of the most beautiful Marian icons - The Madonna of the Gate of Dawn (Matka Boska Ostrobramska). The article deals with the commentary of the painting techniques, particular for icon writing used in the Medieval-Renaissance-Baroque picture of Our Lady of The Gate of Dawn (Pani z Ostrej Bramy) contains some linguistic reflections. These remarks are to emphasize the religious - Christian symbolism of the particular objects and colors immortalized in the portrait discussed. In order to approach the linguistics in an interdisciplinary way, the names and the symbolism of the jewels of Madonna Without the Child Jesus (Bezdzietna Madonna), as well as the names and symbolism of the votive offerings from the faithful are taken into the consideration. The entirety of the article is supplemented by the interpretation of twenty-four pinaconyms – the synonymous-tautonymic names under which the painting in known. Some of the equivalent titles listed are, for instance: The Queen of the Polish Crown (Królowa Korony Polskiej), The Intercessor of the Nations (Orędowniczka Narodów), The Mother of the People of Vilnius (Matka Wilnian), Mount Carmel (Góra Karmelu), or The Guard of Vilnius (Strażniczka Wilna). [text from author]

• Dziedzictwo Wielkiego Księstwa Litewskiego i Kresów północno-wschodnich w świetle ustaleń językoznawstwa erudycyjnego / Katarzyna Węgorowska. Acta Baltico-Slavica. 2014, Nr. 38, p. 244-262.
• Społeczeństwo i kultura w Wielkim Księstwie Litewskim od XV do XVIII wieku / Maria Barbara Topolska ; Uniwersytet Zielonogórski. Poznań ; Bogucki Wydaw. Naukowe, 2002. 448 p.