Lietuvos tekstilės ir drabužių pramonės internacionalizacijos perspektyvų įvertinimas

LTPagrindinės Lietuvos lengvosios pramonės šakos – tekstilės ir drabužių pramonė. Tačiau šiandien Lietuvos tekstilininkams ir drabužių gamintojams reikia priprasti prie tarptautinių mastų. Straipsnio tikslas yra išnagrinėti pasaulinės tekstilės ir drabužių pramonės internacionalizacijos procesus, pagrindines šios pramonės meta tendencijas bei Lietuvos tekstilės ir drabužių pramonės galimybes veikti globalioje šios pramonės rinkoje. Lietuvos tekstilės ir drabužių pramonė veikia tokioje aplinkoje, kuri verčia internacionalizuotis, kadangi Lietuvos rinka yra labai maža, o vartotojai dėl žemos perkamosios galios teikia pirmenybę pigiam dėvėtam drabužiui. Lietuvos tekstilės ir drabužių pramonės įmonės yra dar tik pradiniame internacionalizacijos proceso etape. Lietuvos įmonės, gaminančios drabužius, iš tiesų internacionalizuojasi tapdamos vertikaliai integruotos veiklos dalimi. Tačiau tai tuo pačiu reiškia, kad jei užsienio užsakovai staiga nusisuktų nuo Lietuvos siuvimo įmonių, tai Lietuvos drabužių eksportas sumažėtų maždaug 80 proc. Įvertinus tai, kad industrinių šalių tekstilės ir drabužių pramonė nyksta, galima drąsiai teigti, kad Lietuvos tekstilės ir drabužių pramonės internacionalizacijos perspektyvos priklauso nuo Lietuvos tekstilės ir drabužių pramonės atstovų iniciatyvos. Todėl jos atstovai turi: mokytis dirbti tarptautiniu mastu; pradėti savarankiškai eksportuoti; suprasti dalyvavimo tarptautinėse parodose svarbą; tekstilės įmonės turi įsigyti tokią įrangą, kad galėtų priiminėti ir nedidelius užsakymus, įsigyti reikiamus sertifikatus.Reikšminiai žodžiai: Tekstilės pramonė; Drabužių pramonė; Textiles; Apparel industry.

ENDue to the long period of repression, Lithuanian textile and apparel makers fall behind the global events where the most important role belongs to globalisation. Taking into account these circumstances the author of this article analyses the possibilities of Lithuanian textile and apparel industry to work in the global economy. The author examines the essence of internationalisation and development of this process in the global textile and apparel industry. Also the main methods of internationalisation and Meta trends ("Triad", intra- and interblock trade, direct investment, dynamic adjustments) in the textile and apparel industry are analysed. Although the British and European textiles companies have a lengthy history of international involvement in textiles production, the first really major wave of such activity occurred in the early 1960s and was led by the Japanese textiles firms and the general trading companies (the sogo shosha). Direct investment, export, licensing, and subcontracting is the internationalisation methods mostly used by the firms of the textile and apparel industries. After the examination of meta trends the author comes to the conclusion that intra-block trade becomes more complex, although there is some liberalisation of trade. Additionally, author makes a conclusion that the textile and apparel industries of the industrial countries are varnishing. Finally, the author analyses possibilities of Lithuanian textile and apparel industry to internationalise its activities and makes the conclusion that the global environment is well disposed towards the Lithuanian textile and apparel industry, therefore the perspectives of this industry depends on the representatives of the industry. [From the publication]