LTStraipsnyje pristatomi daugiakalbystės bruožai tarp kaimo gyventojų Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos pasienio šiaurinėje dalyje. 1997–2007 m. Lenkijos ir Baltarusijos tyrėjų komanda detaliai tyrė Breslaujos regioną. Tarp pagrindinių tyrėjų susidomėjimo objektų buvo saviidentifikacijos ir tapatybės problemos, taip pat regiono vietinių ir socialinių grupių kolektyvinė atmintis. Pagrindinė tyrimo tezė yra ta, kad tarp pasienio gyventojų egzistuoja stiprus bendruomenės jausmas. Jie itin vertina tai, kad karta iš kartos gali save laikyti vietiniais, būti „iš čia“, nepriklausomai nuo jų baltarusiškos, lenkiškos ar lietuviškos saviidentifikacijos. Žmonėms bendras prisirišimas prie jų gimimo vietos ir jų protėvių namų, teritorijos, kuri per amžius buvo daugiatautė ir daugiakalbė, istorijos eigoje priklausė įvairioms valstybėms, suvaidino svarbų vaidmenį integruojant šiame krašte vartojamas kalbas ir dialektus (Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos). Ši tendencija sustiprėjo po Antrojo pasaulinio karo, holokausto, sovietinių deportacijų, pasikeitusių sienų, didelės pokario gyventojų migracijos ir dėl vykdytos privalomos kalbos politikos. Žvelgiant iš lingvistinio tyrimo požiūrio taško, ši pažengusi kalbų konvergencija ar net integracija skatina peržiūrėti esamas lingvistinių kontaktų teorijas, kurios daugiausia dėmesio skiria įsikišimui ir skolinimuisi. Straipsnyje tyrinėjamame regione tarplingvistinio įsikišimo ir skolinimosi ribos buvo peržengtos pereinant visai į kitą sąveikos lygį.Reikšminiai žodžiai: Autoidentifikacija; Baltarusijos-Lenkijos-Lietuvos pasienis; Baltarusių kalba; Brėslauja; Daugiakalbiškumas; Daugiakalbystė; Kalbinė divergencija; Kalbinė konvergencija; Kolektyvinė atmintis; Latvių kalba; Lenkų kalba; Maišyta kalba; Rusų kalba; Slavų ir baltų pasienis; Belarusian-Polish-Lithuanian Borderland; Belorussian language; Braslav; Latvian language; Linguistic convergence; Linguistic divergence; Multilingualism; Pidgin; Polish language; Russian; Self-identification; Slavic-Baltic borderland; The collective memory.
ENThe paper presents the features of multilingualism among rural residents in the northern part of the Belarusian-Polish-Lithuanian border. In 1997–2007, the Polish and Belarusian research team explored the Braslaw region in detail. Among the main objects of research were the problems of self-identification and identity, as well as the collective memory of local and social groups of the region. The main thesis of the research is that there exists a strong community feeling among frontier residents. They particularly appreciate the fact that from generation to generation they can consider themselves locals, call themselves “coming from here”, despite their Belarusian, Polish or Lithuanian self-identification. General attachment to the place of birth and the home of their ancestors, to the territory that was multinational and multilingual for ages and belonged to various states over the course of history, played a very important role when integrating the languages and dialects used in this region (Belarusian, Lithuanian, Polish and Russian). This tendency enhanced after World War II, the Holocaust, Soviet deportations, changed borders, considerable post-war migration of residents and the pursued policy of compulsory language. Viewed from the linguistic aspect, this advanced language convergence or even integration prompts to revise the existing linguistic contact theories that mainly focus on interference and borrowing. The limits of cross-linguistic interference and borrowing were trespassed in the region examined in the paper, moving to a completely different level of interaction.