Lithuanian deportees in Buryat-Mongolia, 1948-1950

LTStraipsnyje analizuojamas lietuvių tremtinių likimas Buriatijos-Mongolijos autonominėje respublikoje, esančioje Rytų Sibire, 1948-1958 m. Tremtiniai iš Baltijos regiono sudarė žymią dalį 1941-1953 m. perkeltųjų į menkai apgyvendintas Sibiro, Arkties, Tolimųjų Rytų ir Centrinės Azijos sritis. Lietuviai buvo atgabenti į Mongolijos-Buriatijos ASSR 1948 m. liepą trimis vagonų sąstatais, kurių du buvo suformuoti Panevėžyje, vienas Pavenčiuose. Tremtyje jie praleido 10 metų, dauguma žmonių dirbo medienos apdirbimo pramonėje. Lietuviai buvo didžiausia tremtinių grupė, palikusi pastebimą pėdsaką respublikos istorijoje. Remiantis vietos archyvų šaltiniais, straipsnyje aptariamos 4000 žmonių pervežimo 1948 m. liepos mėnesį aplinkybės, darbo ir kasdienio gyvenimo sąlygos. Skirtingai nuo daugumos kitų tremtinių, šeimos nariai siųstų į Buriatijos-Mongolijos ASSR nebuvo atskiriami. Įdarbinimo sąlygos buvo daug geresnės, nei patekusių prie Laptevų jūros, į Jakutiją ar Kolymą, Centrinę Aziją. Tremtiniai formaliai turėjo tokias pačias teises, kaip ir vietiniai kolūkiečiai ar sezoniniai darbininkai. Dalis jų stengėsi pabėgti ir grįžti į Lietuvą, nes sanitarinės ir gyvenimo sąlygos buvo nepatenkinamos. 1958 m. dauguma tremtinių grįžo į Lietuvą, tačiau dalis liko.Reikšminiai žodžiai: Buriat-Mongolija; Buriatija Mongolija; Darbininkai; Sovietų režimas; Stalino režimas; Tremtiniai; Trėmimai; Buryat-Mongolia; Buryatiya-Mongolia; Deportations; Deportees; Laborer; Lithuania; Soviet regime; Stalinist regime.

ENThe article analyses the destiny of Lithuanian exiles in the Buryat-Mongolian Autonomous Republic, located in Eastern Siberia, in 1948-1958. Exiles from the Baltic region accounted for a significant part of those who were displaced to the low-populated areas of Siberia, the Arctic region, the Far East and Central Asia in 1941-1953. Lithuanians were brought to the Buryat-Mongolian Autonomous Soviet Socialist Republic in July 1948 in three wagon trains, two of which were made up in Panevėžys and one in Pavenčiai. In exile, they spent 10 years, and most of the people worked in the wood processing industry. Lithuanians formed the biggest group of exiles, which left a noticeable mark in the history of the Republic. Referring to local archive sources, the article discusses the circumstances of the displacement of 4000 people in July 1948 as well as their work and everyday living conditions. Unlike in the case of most other exiles, family members of those who were sent to the Buryat-Mongolian Autonomous Soviet Socialist Republic were not separated. Employment conditions were much better than those who found themselves at the Laptev Sea, in Yakutia or Kolyma and Central Asia. Formally, exiles had the same rights as local kolkhozniks or seasonal workers. Some of them tried to escape and return to Lithuania because sanitary and living conditions were unsatisfactory. In 1958, most of the exiles returned to Lithuania, but some remained.