Литуанизмы или славизмы в контактных ареалах : проблема определения

LTStraipsnyje aptariami bendri baltų ir slavų kalbų bruožai, susiformavę, kai dar gyvavo skirtingos baltų gentys ir skirtingų proklabių tarmės. Darbe atskleižiami latvių kalbos skoliniai iš Rytų slavų (rusų, baltrusų) ir Vakarų slavų (lenkų) kalbų, taip pat nurodomi skoliniai iš senosios slavų kalbos. Plėtojant lyginamąjį tyrimą, skolinių iš slavų kalbų aptinkama ir lietuvių kalboje. Latvių kalboje esama senų denominatyvų, kurie sutinkami ne tik Rytų ir Vakarų slavų kalbose, bet ir lietuvių kalboje (arba jau išnykusioje prūsų kalboje). Greta fonetinių ir morfologinių panašumų, šiame darbe mėginama nustatyti ir pirminius kalbinius šaltinius. Straipsnio autorė semantiniu požiūriu analizuoja dvi leksemas („namats“, „skusts“ ir „kuska“), kurios egzistuoja tiek lietuvių, tiek keliose slavų kalbose. Kai kurios leksemos „namats“ prasmės, būdingos baltų ir slavų kalboms leidžia daryti prielaidą, kad ši leksema yra skolinys, kurios ištakos susijusios su leksema „mest“. Latgaloje sutinkama leksema „skusts“ gali būti skolinys iš slavų kalbų, o Kuržemėje paplitusi leksema „kuska“ gali būti laikoma skoliniu iš lietuvių kalbos, buvusios tarpininke. Aptariant baltų ir slavų leksemų nuolatinių sąveikų problemas, kiekvienas žodis turi būti nagrinėjamas atskirai. Tik tuomet galima nustatyti tarpininkavusią kalbą ir prasminį bei kilmės šaltinį. Tokiems tyrinėjimams sunkumų kelia tai, kad pirmasis leksikografinis šaltinis Latvijoje pasirodė tik XVII a. pirmoje pusėje, ir tik nedidelė šio bažnytinio teksto dalis skirta leksikai.Reikšminiai žodžiai: Baltų kultūros istorija; Buities kultūra; Etimologija; Kalbų kontaktai; Latvių kalba; Leksemos; Lituanizmai; Skoliniai; Slavizmai; Slavų kalbos; Baltic culture history; Borrowings; Domestic culture; Language contacts; Latvian language; Lexemes; Slavonic languages; Words of Lithuanian origin; Words of Slavonic origin.

ENThe paper discusses the common features of the Baltic and Slavic languages, which formed when there still existed different Baltic tribes and dialects of different parent languages. The study reveals Latvian borrowings from Eastern Slavs (Russian, Belarusian) and Western Slavs (Polish) and reveals loanwords from the old Slavic language. When developing a comparative study, Slavic borrowings are also detected in the Lithuanian language. The Latvian language contains old denominatives that are found not only in Eastern and Western Slavic languages, but also in the Lithuanian language (or in the already extinct Prussian language). Alongside phonetic and morphological similarities, the study attempts to identify the primary linguistic sources. The author of the paper takes the semantic approach to analyse two lexemes (namats, skusts and kuska) that exist in both Lithuanian and several Slavic languages. Certain meanings of the lexeme namats, typical of Baltic and Slavic languages, allow assuming that this lexeme is a borrowing, the origin of which is related to the lexeme mest. The lexeme skusts found in Latgale might be a borrowing from Slavic languages, whereas the lexeme kuska spread in Kurzeme might be considered a borrowing from Lithuanian, which was an intermediary language. When discussing the problems of constant interaction of Baltic and Slavic lexemes, every word has to be analysed separately. Only in this way the intermediary language and the meaning and origin source could be identified. Such a research is difficult, because the first lexicographical source in Latvia appeared only in the first half of the 17th c., and only a small part of this church text is devoted to lexis.