Los wyrazu szlachta w języku litewskim

LTStraipsnyje analizuojamos Lenkijos kultūroje ypač svarbaus bajorijos (szlachta) koncepto reikšmės lietuvių kalboje. Aptariamasis koncepto samprata lietuvių kalboje gerokai komplikuotesnė – jos nevienareikšmiškumą liudija tai, jog tam pačiam konceptui išreikšti yra naudojamos dvi skirtingos leksemos: bajoras ir šlėkta. Straipsnyje siekiama nubrėžti skirtį tarp šių dviejų žodžių reikšmių, ypatingą dėmesį skiriant semantiniam ir stilistiniam polonizmo šlėkta imanentiškumui. Tiriamas šio žodžio vartojimas ir jo konotacijos moderniojoje Lietuvoje; svarstymai remiasi trijų stilistiškai skirtingų tekstų medžiaga, t. y. istoriografiniais paskutiniųjų 50-ies metų įrašais, Adomo Mickevičiaus poema „Ponas Tadas“, pasirodžiusia 1974 metais ir tekstais, rastais internete, kurie atspindi gyvą, nesunormintą žodžio vartoseną.Reikšminiai žodžiai: Bajoras; Funkciniai stiliai; Lenkų kalba; Lenkų kultūra; Semantika; Skoliniai; Stereotipai; Sąvoka; Šlėkta; Concept; Functional style; Loanword; Nobility; Polish; Polish culture; Semantics; Stereotype; Szlachta.

ENEssential for the Polish culture concept of nobility (szlachta), in the Lithuanian language has clearly more complicated conceptualization, which is proven by the fact that it is expressed with the help of two different lexemes: bajoras and slekta.This article aims at tracing changes that occurred in relations in the meanings of these two words, especially in semantics and stylistic immanence of the polonism slekta. As attention is mainly focused on the use and connotations of this word in modern Lithuanian, considerations are based on three fairly different stylistically types of texts. To be more precise, these are: historiographical entries from the last 50 years, Lithuanian translation of Adam Mickiewiczs epic poem Pan Tadeusz, which appeared in 1974, and texts taken from the internet, which show live, not always recorded by the dictionaries, trends. [text from author]