Michał Römer - "polak litewski", "krajowiec", spadkobierca tradycji Wielkiego Księstwa Litewskiego
LTMykolas Romeris (Michał Römer) priklausė išskirtinių politinių mąstytojų kohortai, kurių darbai iki šiol tebėra aktualūs. Tai buvo originalus mąstytojas, kontraversiška asmenybė, pasipriešinusi etninio nacionalizmo idėjai, atribojusiai tautines bendruomenes, net susijusias kraujo ryšiais. Straipsnyje tiriama buvusio Kauno Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus M. Romerio biografija ir jo pažiūrų į tautą evoliucija, jo paties tautinės savimonės raida. Į lietuvių tautą žiūrėjo kaip savitą politinę bendriją. Jo paties tautinis identitetas transformavosi – iš pradžių palaikė artimus ryšius su lenkų krajovcų politikais, vėliau puoselėjo mintis apie federacinius Lietuvos ryšius su Baltijos ir Skandinavijos šalimis. Šiandienos Lietuvoje, manifestuojančioje etninį homogeniškumą, M. Romeris tapo svarbia simboline figūra, primenančia daugiatautės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicijos nutraukimą. Gal būt paradoksalu, bet M. Romerio palikimas gali padėti plėtoti Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio ryšius, tęsti dialogą apie bendrus istorinius naratyvus. Lenkų istorikai turėtų dėti daugiau pastangų šio palikimo pažinimui, nes juo domisi tik keletas specialistų, svarbiausi M. Romerio darbai Lenkijoje vis dar nepublikuoti ir netyrinėti.Reikšminiai žodžiai: Lenkai Lietuvoje; Lietuvių ir lenkų santykiai; Lietuvos istorija; Mykolas Riomeris; Mykolas Romeris; Tautinis identitetas; History of Lithuania; Lithuanian-Polish relations; Michal Roemer; National identity; Poles in Lithuania.
ENMichał Romer belongs to the category of exceptional political thinkers whose importance today is more significant to the one assigned by his contemporary. The originality of Romer's initial thought was in the opposition against the ethnic nationalisms seeking to separate the tribal communities, based primarily on blood relationship. The author describes a complex biography of the later rector of the university in Kaunas, and then examines the evolution of Romer's ideas of a nation, based on the belief that 'Lithuania is a kind of living and complex territorial and political community'. Romer's transformation of individual national identity, from the close relationship with the Krajowcy movement and the 'federalist approach' to definite choice of serving the Lithuanian state, is a very interesting research problem. Nowadays, Michał Romer has become an important and symbolic figure for the Lithuanian state, now manifesting ethnic homogeneity. In this sense the tradition of multicultural Grand Duchy of Lithuania is not continued. Perhaps, then, somewhat paradoxically, the legacy of Michał Romer today will contribute to the increase in Lithuanian-Polish contacts, and will enable the development of a dialogue on the national historical narratives. However, this requires effort of Polish historians and scholars dealing with political thought and beliefs, as Romer remains a figure known only to few specialists in Poland, and his most important writings are still waiting for publishing, reprints and critical analysis. [text from author]
- Autoportret rodzinny na podstawie dokumentów osobistych Stefanii i Michała Piusa Romerów / Kamil K. Pilichiewicz. Zagadnienia bilingwizmu. Seria 2, Rodzina Miłoszów i rody pogranicza polsko-litewskiego / redakcja naukowa: Andrzej Baranow, Jarosław Ławski, Anna Romanik. Białystok ; Vilnius : Wydawnictwo Temida 2, 2022. P. 371-383.
- From ethnocentric to civic history: changes in contemporary Lithuanian historical studies / Darius Staliūnas. Emerging meso-areas in the former socialist countries: histories revived or improvised? / edited by Kimitaki Matsuzato. Hokkaido: Hokkaido University, 2005. P. 311-331.
- Przebudzenie narodowe na Małej (Pruskiej) Litwie / Krzysztof Rzepa, Rafał Witkowski. Lituanistyka i wschodoznawstwo. Studia dedykowane Profesorowi Krzysztofowi Pietkiewiczow / redakcja naukowa Grzegorz Błaszczyk, Grzegorz Skrukwa, Marta Studenna-Skrukwa. Poznań: Wydział Historii UAM, 2020. P. 253-263.
- Tożsamość narodowa i kulturowa rodzin ziemiańskich na Litwie w świetle narracji biograficznych / Zofia Sawaniewska-Mochowa. Tożsamość na styku kultur = Tapatybė kultūrų sankirtoje : zbiór studiów. T. 2 / pod redakcją Ireny Masojć i Henryki Sokołowskiej. Wilno: Edukologija, 2011. P. 19-31.
