Karaliaus Zigmanto Vazos užsakymai Vilniaus Žemutinėje pilyje

LTStraipsnyje aptariami tyrėjų darbai ir juos papildanti informacija apie Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos investicijas Vilniaus Žemutinėje pilyje. Iš kitų Zigmanto Vazos fundacijų mokslininkai išskyrė Šv. Kazimiero koplyčią Vilniuje. Šis didžiausias ir brangiausiai Lietuvos iždui kainavęs karaliaus meninis užsakymas buvo iš pamaldžių katalikiškos Europos valdovų praktikos nusižiūrėto plano dalis. Savo ambicingumu šis planas pranoko daugelį tuometinėje Europoje įgyvendintų panašių sumanymų – nė vienas valdovas neturėjo galimybės sujungti savo apartamentų su šventove, kuri kartu yra ir šventojo kapas. Tačiau karalius mirė Varšuvoje 1632 m., nepamatęs savo idėjos įgyvendinimo. Koplyčios fundavimas tyrinėtas remiantis šaltiniais, susijusiais su Karališkaisiais rūmais 1610 – 1631 m. Naujai paskelbti Vazų dvaro Vilniuje dokumentai pristato faktus apie Šv. Kazimiero koplyčios statybą. Ši koplyčia buvo pirmas bandymas tuometinėje Abiejų Tautų Respublikoje pastatyti naujo tipo itališką barokinį sakralinį pastatą, viduje išklotą marmuru, iš išorės – smiltainiu. Šį sudėtingą uždavinį įvykdė architektas Constante Tencalla. Marmuro bei švediško smiltainio panaudojimas karališkojoje Vilniaus katedros koplyčioje padarė didžiulės įtakos visai vėlesnei XVII a. LDK barokinei architektūrai. Sidabrinis Šv. Kazimiero sarkofagas buvo pirmasis tokio pobūdžio užsakymas Lietuvoje. Šv. Kazimiero koplyčios sidabro dekoras inicijavo visoje Europoje mėgiamų Augsburgo auksakalių reljefinių sidabro dirbinių panaudojimą kituose LDK sakralinių pastatų interjeruose.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Vilnius; Karaliai ir valdovai; Kunigaikščiai; Gyvenamieji namai; Pastatai (statiniai); Kulto pastatai; Pilys; Žemutinė pilis; Katedros; Koplyčios; Altoriai; Altar.

ENThe article presents new archive sources concerning the building and decoration of the Baroque St. Casimir’s Chapel adjacent to Vilnius Cathedral. The new materials reveal the problem related to the author and the project of the Chapel, as well as the problems of payments to foreign architects who worked in Vilnius. The new St. Casimir’s Chapel was dedicated to the victory of the Polish-Lithuanian Commonwealth against Moscow, thus the occasion for realising this monument did not arise until after 1619. The process of founding the Chapel was examined in the light of sources concerned with reconstruction of the Royal Palace in 1610-1631. The King conceived a possibility to connect his private apartments built in the western wing of the Palace with the eastern side of the Cathedral, creating thereby a direct passage between the King’s rooms and St. Casimir’s Chapel. His project was very similar to the plan of the Escorial Palace built in 1586 by Philip II in Spain. Newly discovered correspondence between the Treasurer of Lithuania, Steponas Pacas (Stephan Pac) and Vilnius Castellan Petrus Nonhart in 1623-1631 presents new facts about construction of St. Casimir’s Chapel. The most important person in this process was the Italian architect Costante Tencalla who arrived in Vilnius with his brother stonecutter Giacomo on 25 December 1623. Costante Tencalla received the highest pay for his services. He was responsible for furnishing the new Royal apartments with marble fireplaces, measuring the imported Belgian marble and Gotland sandstone blocks intended for the Chapel and realising the entire project.