Ketverių metų Seimo epocha Adolfo Šapokos tyrimuose

LTAdolfo Šapokos veikalas „Lietuva Reformų seimo metu. Iki 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos“ – vienas pirmųjų ir iki šiol išsamiausias darbas apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę padėtį itin reikšmingu XVIII a. pabaigos Reformų seimo laikotarpiu, tačiau daugiau nei 70 metų išgulėjęs Lietuvos bibliotekų rankraščių fonduose ir straipsnio autorių iniciatyva paskelbtas tik 2008 m. Įvadiniame publikacijos straipsnyje analizuojama, kodėl A. Šapoka pasirinko poliublijinės Lietuvos istorijos tyrimus, kokias mokslines problemas kėlė ir kokiais šaltiniais rėmėsi. Siekiama atsakyti į klausimą kodėl gausia archyvine medžiaga dokumentuota ir naują požiūrį į lenkų istoriografijoje dominavusius vertinimus išreiškianti disertacija nebuvo ginama 1936 m. ir kokį sprendimą dėl A. Šapokos daktarato priėmė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto komisija. Straipsnyje taip pat pateikiama išsami 70 metų laikotarpio (nuo 1936 m. iki 2006 m.) Ketverių metų seimo istoriografijos apžvalga, parodant veikalo „Lietuva Reformų seimo metu. Iki 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos“ reikšmę šiuolaikinės istoriografijos kontekste. Straipsnyje pagrindžiama nuomonė, jog A. Šapokos dar 1936 m. išeksponuotas 1791 m. spalio 20 d. „Abipusio abiejų tautų įsipareigojimo“ dokumentas lenkų istorikų buvo „atrastas“ tik po 60 metų, kada jau tapo nebeįmanoma „nematyti“ ir nesiskaityti su Lietuvos istoriografija. Tačiau A. Šapokos argumentuotų išvadų nežinojo ir nepanaudojo ne tik kaimyninių šalių istorikai, bet netgi kai kurie lietuvių autoriai, atspirties tašku savo teiginiams laikę ne A. Šapokos studiją, o jo surinktą medžiagą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Adolfas Šapoka; Gegužės 3 d. konstitucija; Gegužės 3-iosios Konstitucija; Istoriografija; Ketverių metų Seimas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lenkijos-Lietuvos santykiai; Monografija; Šapoka, Adolfas; Adolfas Šapoka; Constitution of May 3; Constitution of May 3, 1791; Four-Year Sejm; Great Sejm; Historiography; Lithuanian-Polish relations; Monograph; Šapoka, Adolfas; Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Adolfas Šapoka; Ketverių metų seimas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Parlamentarizmo istorija; Seimas; Tyrimai; „Lietuva Reformų seimo metu: Iki 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos“; A.Šapoka; Adolfas Šapoka; History of parliamentarism; Seimas; Studies; The Four-Year Sejm; The Grand Duchy of Lithuania; „Lietuva Reformų seimo metu: Iki 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos“.

ENAdolfas Šapoka’s work “Lietuva Reformų seimo metu. Iki 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos” [Lithuania in times of the Great Seimas. Before the Constitution of 3 May 1791] is so far one of the most extensive works about the political situation in the GDL during the extremely significant period of the Great Seimas at the end of the 18th c. However, this work spent almost 70 years in archives of Lithuanian libraries and was published only in 2008. The introductory article of the publication analyses why A. Šapoka chose to research post-Lublin history of Lithuania, which scientific problems he raised and what sources he used. The author tries to answer the question as to why this thesis, based on vast material and expressing a new attitude towards the assessments prevailing in the Polish historiography, was not defended in 1936, and what decision the commission of the Department of Humanitarian Studies of Vytautas Magnus University took with regard to A. Šapoka’s doctoral degree. The article also presents an extensive review of the 70 years’ historiography of the Great Seimas (from 1936 to 2006) by demonstrating the significance of the above work in the context of contemporary historiography. The article grounds the opinion that the document on “mutual obligations of the both nations” of 20 October 1791 demonstrated by A. Šapoka back in 1936 was “discovered” by Polish historians only after 60 years, when it became impossible to ignore Lithuanian historiography. However, not only historians of neighbouring states, but also certain Lithuanian authors did not use his grounded conclusions, and considered the material collected by him and his studies as a starting point for their research.

• Gegužės 3-iosios konstitucija lietuvių istorinėje atmintyje / Rasa Čepaitienė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių / sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. P. 76-96.
• Liublino unijos tvarumo problema valstybės centralizacijos akivaizdoje: Lietuvos bajorijos pozicijos (tarp Ketverių metų seimo ir Gardino seimo) / Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Parlamento studijos 2021, Nr. 30, p. 38-59.
• The May third Constitution and the Grand Duchy of Lithuania / Liudas Glemža. Lituanus. 2012, vol. 58, no. 4, p. 11-40, 94.