Dvasininkijos kartų konfliktas : retorika ir turinys

LTŠiame straipsnyje domimasi katalikų dvasininkijos laikysena lietuvių tautinio judėjimo atžvilgiu XIX a. antrojoje pusėje. Lietuviškasis nacionalizmas sunkino dvasininkų apsisprendimą. Dvasininkija galėjo atmesti modernaus nacionalizmo iššūkį, bet būtų praradusi įtaką modernėjančiai visuomenei. Skirtingi atsako į nacionalizmą būdai suskaidė dvasininkiją. Šiame straipsnyje siekiama išsiaiškinti, kiek įvardytus procesus įmanoma tyrinėti pasitelkus kartos kategoriją – ar ji gali atskleisti idėjinę dvasininkijos takoskyrą, jos prielaidas, realų turinį ir raišką. Pagaliau kiek pagrįstas toks skirstymas: ar konfliktą sąlygojo amžiaus skirtumai, ar pažiūrų susidūrimas – skirtingai suprantama tautybės ir katalikiškumo dermė. Straipsnyje atskleidžiama, kad vadinamoji jaunųjų–senųjų dvasininkų priešprieša XIX a. pabaigos Lietuvoje kilo iš skirtingo tautiškumo ir katalikybės dermės suvokimo, kurį sąlygojo dalies dvasininkų siekimas savo bažnytines nuostatas suderinti su moderniu lietuvišku nacionalizmu, jungiančiu katalikybę ir tautiškumą. Kita dvasininkijos dalis liko ištikima Lietuvos ir Lenkijos unijos idėjai ir labiausiai akcentavo katalikybę – tuos du vienetus unifikuojantį faktorių. Tokį pozicijų skirtumą galima vadinti kartų konfliktu ne tiek formaliu, kiek kultūrinių politinių orientacijų prasme. Senųjų–jaunųjų priešprieša reiškėsi ir amžiaus grupių konfliktais, ir vienos amžiaus grupės narių nevienodai suvokiamu katalikybės ir tautiškumo santykio deriniu, skirtingu visuomeninės veiklos modeliu.Reikšminiai žodžiai: Dvasininkija; Kartų konfliktas; Lietuvos dvasininkija, kartų konfliktas; Clergy; Generationsconflict; Lithuanian clergy, generation gap.

ENThe article focuses on the process of a positive self-determination of the clergy with respect to the Lithuanian national movement, i.e., the determination of a clergyman of Lithuania to be a Lithuanian clergyman. In historical scholarship such attitudes at the turn of the century are often referred to as a generation conflict between older and younger clergymen. The purpose of the study is to determine to what degree the aforementioned process can be used as a tool to reveal the ideological division within the clergy, its preconditions, its content and expression. The last set of questions includes the following: how realistic is such a division? To what extent was the conflict conditioned by the age differences, by the ideological confrontation, and by different interpretations of the combination of nationalism and Catholicism? The sources of the study are illegal Lithuanian Catholic periodicals and other works of Catholic authors. The analysis of the texts suggests that the ideological differentiation of the clergy can only partly be accounted for by the generation gap. The differences in opinions displayed themselves as the differences of cultural and political orientations rather than a conflict of generations. The contrast of the young versus the old manifested itself not so much as the age-group conflict but more as different interpretations of the relationship between Catholicism and nationalism, and of different conceptions of the clergy belonging to the same age group. [text from author]

• Teologija / Theology
• Istorija / History