Lietuvių etnografijos pradininkas

LTŠi publikacija skirta lietuvių etnografijos pradininko Liudviko Adomo Jucevičiaus darbų aptarimui. Straipsnyje nagrinėjama Jucevičiaus darbų kritika, išplėtota XIX a. pabaigoje – XX apradžioje, kai istorijos moksle įsitvirtino pozityvistinės tendencijos. Pripažįstama, kad Jucevičiaus asmenybę bei darbus ir toliau lydi daugiau neigiama nei teigiama nekritiško tyrinėtojo aura. Tad mėginama parodyti, kad pozityvioji faktologinė Jucevičiaus raštų dalis persveria visus romantizmo epochos metodologinius trūkumus. Jucevičius buvo romantikas. Jo darbuose aiškiai skiriasi informacija, kurią tyrinėtojas paima iš savos – valstiečių ir smulkių bajorų – aplinkos, ir tos žinios, kurių jis semiasi iš kitų autorių raštų, nors ir čia nestokojama kritiškumo. Galbūt Jucevičiaus analizė ir neprilygsta pažangiausių ano meto istorikų metodologiniams reikalavimams, tačiau blaivių pasvarstymų nestoka. O pavieniais atvejais, atsižvelgus į interpretacijos laisvumą bei asmeniškumą, būtų galima pamėginti reabilituoti ir tą mitologinę informaciją, kuri tradiciškai laikoma abejotina arba išgalvota autoriaus. Kalbant apie Jucevičių kaip apie vieną pirmųjų Lietuvos etnografų, reikia sutikti, kad liaudies buities ir dvasinės kultūros aprašymuose jo romantizmas akivaizdžiai pralaimi blaiviam pozityvumui. Dėl pirmojo lietuvių etnografo vardo su Jucevičiumi gali varžytis nebent Daukantas, tačiau šio tyrinėtojo darbuose informacija labiau apibendrinta, joje nerasime to betarpiškumo, individualumo, smulkių detalių, kokios būdingos Jucevičiaus etnografinėms pastaboms.Reikšminiai žodžiai: Etnografija; Etnologija; Etnologijos istorija; L. A. Jucevičius; Liaudies kultūra; Liudvikas Adomas Jucevičius; Romantizmas; Ethnology; Etnography; Folk culture; L. A. Jucevičius; Lithuania; Liudvikas Adomas Jucevičius; Romanticism; The History of Ethnology.

ENAt the end of the 19th and the beginning of the 20th c. the science of history was greatly influenced by the principles of positive philosophy. Consequently, the romantic point of view which prevailed in Lithuanian history at the beginning of the 19th c. was renounced as being scientifically not valid. Liudvikas Adomas Jucevičius, as well as other public figures who lived in the first half of the 19th c., was not able to avoid the influence of romanticism. The rhetoric of his language, his interest in Lithuanian folk culture, his glorification of the historical past allow us to claim that Jucevičius followed the traditions of Romanticism and was often accused of all the shortcomings of the trend. Compared to such personalities as Teodoras Narbutas and Simonas Daukantas, Jucevičius' works reflect in the best way what has come to be known as the field of local ethnography. He should be treated on a par with other local ethnographers because of the amateurish character of his investigations and a lack of professionalism. His writings suffer from the absence of a clear structure, which is necessary for a scientific piece of work, and the information under discussion is presented in a chaotic and inconsistent manner. In spite of this criticism, we have to remember that such way of writing was a norm in scientific methodology at that time. On the other hand, his discussions of other authors show Jucevičius' analytic powers. Moreover, his competence in the customs and other facts of Lithuanian folk culture has never been questioned. In addition, his investigations into the mode of life of Lithuanian peasantry demonstrates that his romanticism gave in to a more sober approach of positivist philosophy. [text from author]