LT1919 metais įvairios vokiečių tėvų grupės Kaune pradėjo rūpintis aukštesniosios mokyklos, kurioje vaikai būtų mokomi gimtąja kalba, įkūrimu. Pirmosios tokios mokyklos klasės pradėjo veikti 1920 metais. Vokiečių gimnazija Kaune tapo dvasiniu ir kultūriniu Lietuvos vokiečių centru. Nuo pat funkcionavimo pradžios vokiečių gimnazija pagarsėjo aukštu ugdymo lygiu, ir Lietuvos užsienio reikalų ministro Voldemaro buvo pavadinta „geriausia Lietuvos mokykla“. Žydai, rusai, lietuviai, lenkai ir užsienio šalių diplomatai rinkosi šią mokyklą savo vaikams, nes pasitikėjo jos ugdymo kokybe, be to, šios mokyklos atestatas teikė geresnes studijų Vokietijos aukštosiose mokyklose galimybes . Tačiau trisdešimtųjų metų pabaigoje krašte išaugusi nacionalistinė įtampa lėmė lietuvių tautybės mokinių skaičiaus mažėjimą gimnazijoje. Kai 1933 metais iš mokyklos išėjo ir mokinai žydai, baigėsi jos kaip daugianacionalinės švietimo įstaigos funkcionavimo laikas. Žydų pasitraukimas buvo mokyklai skaudus finansinis smūgis. Minėtini daugiausia mokyklai nusipelnę žmonės. Tokie buvo Erhard‘as Jansen‘as, Rudolf‘as Kinder‘is. Mokyklos kūrimo fazėje labai svarbus buvo Pabaltijo vokiečio Silvio Broederich‘o indėlis. Sunkiausiais laikais mokyklą perėmė Johannnes‘as Strauch‘as. Jo iniciatyva ant mokyklos pastato frontono buvo užrašytas Senekos citata: „Non scholae, sed vitae discimus“. Strauch‘as siekė, kad vokiečių gimnazijoje įsiviešpatautų humanizmo ir tolerancijos dvasia, sykiu palaikė mokykloje griežtą discipliną. Vokiečių gimnazijos Kaune reikšmė vokiečių gyventojams Lietuvoje turėjo ypatingą reikšmę.Reikšminiai žodžiai: Gimnazija; Kaunas; Kauno vokiečių gimnazija; Nacionalsocializmas; Vokiečiai; Vokiečių mokyklos Lietuvoje; Švietimas; Švietimas vokiečių kalba; Žydai; Education; Education in the german language; German schools in Lithuania; Germans; Gymnasium; Jews; Kaunas; Kaunas German Gymnasium; Lithuania; National Socialism.
ENIn 1919, various German parents’ groups in Kaunas became concerned with the establishment of a post-secondary school, in which their children were taught in their mother tongue. The first forms of this school were formed in 1920. The German High School in Kaunas became a spiritual and cultural centre of Germans living in Lithuania. From the very start, the German high school became known for the top quality education and was called “the best Lithuanian school” by Lithuanian Foreign Minister Voldemaras. Jews, Russians, Lithuanians, Poles and foreign diplomats chose this school for their children, because they trusted its teaching quality; moreover, the school-leaving certificate of this high school provided better opportunities of studies at German higher schools. However, the nationalist tension that increased in the country at the end of 1930 resulted in the decreasing number of Lithuanian pupils in the high school. When Jewish pupils left the school in 1933, the time of its functioning as a multinational education institution was over. Withdrawal of Jews was a painful financial blow for the school. Among the men of merit to the school there were: Erhard Jansen and Rudolf Kinder. The contribution of the Baltic German Silvio Broederich was very significant during the initial stage of the establishment of the school. Johannnes Strauch took over the school at its hardest times. Seneca’s quote “Non scholae, sed vitae discimus” appeared on the pediment of the building upon Strauch’s initiative. He sought to instil the humanism and tolerance spirit in the German high school and simultaneously introduced strict discipline at school. The significance of the German high school in Kaunas for the German residents of Lithuania was considerable.