Modernizmo link : dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918-1940

LTRetas dailės raidos periodas sulaukė tiek mokslinių straipsnių ir kapitalinių leidinių kaip tarpukaris. Sovietmečiu pirmoji Nepriklausomybė buvo tyrinėtojų dvasios priebėga, kurioje ieškota tikrojo meno apraiškų, kūrybinės laisvės paliudijimų, tautinės dailės versmės. Šiandien taip pat neatslūgsta susidomėjimas XX a. trečiojo-ketvirtojo dešimtmečių palikimu. Menotyrininkams rūpi dar kartą jį apžvelgti, permąstyti, įvertinti. Šįkart – be specfondų suvaržymo, be ideologinės cenzūros ir nelaisvės išugdytų patriotinių stereotipų. Toks rūpestis nėra vien politinės pervartos padarinys. Jis atsirado taip pat dėl vidinės profesinės lietuvių dailėtyros plėtros bei tarpukario kultūros klausimams skirtos užsienio šalių istoriografijos pokyčių. Pagaliau atsigręžti verčia ir paprastas istoriko smalsumas. Mat dar daug anuometinio plastinio meno problemų pasiliko tyrinėjimų užribyje, daugybė archyvinių dokumentų nesulaukė įdėmaus interpretatoriaus žvilgsnio. Tačiau ne tai svarbiausia. Juk tarpukaris – moderniosios lietuvių dailės tapsmo laikas. Monografijoje aptariamas lietuvių dailės modernėjimo procesas, apibūdinamos tarpukario dailės kritikų, parodų žiūrovų, kūrinių pirkėjų bei kolekcininkų nuostatos. Knygoje išryškinami dailininko savimonės ir meno uždavinių sampratos pokyčiai, atskleidžiama politinių, socialinių bei ekonominių veiksnių įtaka dailiosios kūrybos plėtotei, gvildenama Lietuvos kūrybinei inteligentijai iškilusi internacionalumo ir tautiškumo dilema, keliama dinamiškos ir Europos vertybėms atviros kultūros reikšmė.Reikšminiai žodžiai: Dailė; Kaunas; Lietuvos dailės istorija; Lietuvos menas tarpukario laikotarpiu; Modernizmas; Modernizmas dailėje; Tarpukaris; Art; Inter - war period; Interwar period Lithuanian art; Kaunas; Lithuania; Lithuanian fine art history; Modernism; Modernism in fine art.

ENA rare period in art development received as many scientific articles and capital publications as the interwar period. During the Soviet period, the first independence was the fastness for the souls of researchers, where they searched for the manifestation of real art, testimonies of creative freedom, and the source of national art. Today, the interest in the heritage of the 1920s–1930s has also been high. Art critics seek to review, reconsider and evaluate it anew. Yet today they can do this without any restraints on special stocks, ideological censorship and patriotic stereotypes developed in the occupied state. Such a concern is not the result of only a political upheaval. It appeared also due to changes in foreign historiography focusing on the issues of the internal professional development of Lithuanian art research and interwar culture. A simple curiosity of an historian also makes turn back to this issue. Many problems of the then plastic art remained in the periphery of research and many archival documents did not catch an attentive look of an interpreter. However, this is not the most important aspect. The interwar period was the time of becoming of modern Lithuanian art. The monograph discusses the modernisation process of Lithuanian art, describes the views of interwar art critics, exhibition audience, buyers and collectors of works. The book highlights the changes in the artist’s self-awareness and the concept of art objectives, reveals the influence of political, social and economic factors on the development of fine arts, analyses the dilemma of internationality and nationality that the Lithuanian creative intelligentsia faced, and points out the significance of a dynamic culture open to European values.