Socialinių grupių susidūrimai LDK miestuose

LTMiestiečių sąmonėje ikikonstitucinis luominės visuomenės motyvas, dalantis miestų gyventojus į savų ir svetimų erdves, išliko. Miestų įstatymas išryškino socialinių grupių konfliktus ir sąlygiškai (tyrinėjamos problemos požiūriu) galėtų būti laikomas šių konfliktų katalizatoriumi. Miestų įstatymui praplėtus miestiečių teises ir iš dalies jas sulyginus su bajorijos teisėmis bei laisvėmis, keitėsi miestiečių požiūris į bajoriją. Miestiečių elito lygiavimasis su bajorija ir centrinės valdžios parama sąlygojo sklandžią naujųjų miestiečių – bajorų – integraciją į miestų bendruomenę. Dalinis bajorijos įsiliejimas į miestiečių tarpą ir vyriausybės strategija keitė miestų vaizdą – reformos veikė bendruomenės plėtrą ir stiprino politinę socialinę jų bazę. Miestiečių ir pavieto bajorijos susidūrimai galėtų būti laikomi seniūnijų ir pavieto administracijos susidūrimais su savivaldą išsirūpinusiais miestais, kovojančiais už savo teises. Vyriausybės sumanyta svetimšalių atkėlimo į kraštą akcija veikiausiai susilaukė tylaus miestiečių pasipriešinimo, o žydų integracija dalyje miestų sustiprino revanšistines magistratų nuotaikas ir pastangas nesuteikti žydams lygių teisių. Konfliktai su kitomis socialinėmis grupėmis buvo negausūs, tačiau atspindėjo miestiečių susirūpinimą svetimųjų antplūdžiu į miestų bendruomenę. Vyravo ekonominiai interesai, miestiečių dėmesys faktiškai nepakilo virš lokalinio turinio problemų. Be to, reformų iniciatorių planų suburti tvirtą ir vientisą „trečiąjį luomą“ neparėmė miestų valdžia – magistratai, o nauji įstatymai išryškino miestiečių priešiškumą kitoms miestuose gyvenančioms visuomeninėms grupėms. Ir vis dėlto Miestų įstatymas nubrėžė modernią miestų visuomenės raidos viziją, kuriai įgyvendinti reikėjo daugiau laiko.Reikšminiai žodžiai: Bajorai; Gegužės 3 d. konstitucija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Miestai; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos istorija; Magistratas; Miestiečiai; Miestų įstatymas; Socialinės grupės; Žydai; History of Lithuania; Jewish people; Noblemen; Social groups; The Constitution of the 3 rd of May, 1791; The Great Duchy of Lithuania; The Law of towns; Town citizen; Towns ' magistracies; Towns of GDL.

ENPreconstitutional motif of estate society dividing citizens into spaces of insiders and strangers has remained in the townspeople's consciousness. The Law of towns highlighted conflicts of social groups and conditionally (in terms of discussed problem) could be considered as the accelerator of these conflicts. The Law of towns extended the rights of town citizens and granted them a part of noblemen's rights and freedom. After that townspeople's attitude towards nobility has changed. The alignment of townspeople's elite with nobility and support of central government have influenced the smooth integration of new citizens, i.e. the nobility, into the urban community. The partial integration of nobility into town citizens' community and governmental strategy altered face of towns. Reforms affected the development of community and strengthened their political-social base. Conflicts between town citizens and county nobility could be considered as conflicts between administration of elderships as well as county and towns which have secured self-governance and fought for their rights. The government's project to transfer foreigners to towns received a silent resistance of town citizens and. In some towns integration of Jewish people strengthened revanchist sentiments of towns' magistracies and prevention of Jewish people from getting equal rights. Conflicts with other social groups were rare, but they showed an anxiety about the flow of strangers to towns' community. Economic interests were predominating. In fact concern of town citizens did not transcend matters of local content. Besides, plans of the initiators of reforms to consolidate a strong and solid "third estate" had no support in towns' authorities - magistracies. The enacted laws expressed hostility of town citizens towards other social groups living in towns.