LTStraipsnyje tiriama prūsų, lietuvių, latvių krikščioniškosios terminijos kilmė. Lietuvos krikštijimas prasidėjo 1009 m. su šv. Brunono misija, formaliai buvo baigtas 1386 m. krikštu, nors pagonių tikėjimai šalyje ir kaimyninėje Latgalijoje išsilaikė iki XVII a. Prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) rytuose XII-XIII a. prijungtos žemės nuo seno buvo stačiatikiškos ir prisidėjo prie etninės Lietuvos krikščioninimo. Tai įrodo seniausia lietuvių bažnytinė terminija, kilusi iš senosios baltarusių kalbos. Betarpiški lietuvių kontaktai su Lenkija prasidėjo XIII a. jiems puldinėjant Mazoviją ir atsiradus pirmosioms dinastinėms santuokoms. Tai paskatino Vakarų krikščionybės ekspanciją į Lietuvą, Krėvos uniją ir Lietuvos krikštą. Kalbiniai šio proceso pėdsakai pastebimi XV-XVII a. iš lenkų kalbos išverstuose lietuviškuose maldynuose ir religinėje literatūroje, kur apstu lenkiškų skolinių ir kalkių. Straipsnio autorius paneigia kalbininkų hipotezę apie Kryžiuočių ordino įtaką Lietuvos krikščioninimo procesui, anot jo, vokiški skoliniai lietuvių terminijoje gali būti siejami tik su protestantizmu. Senoji latvių krikščioniška terminija, kaip ir lietuvių, yra kilusi iš bažnytinės rusų kalbos, bet prasidėjus reformacijai ją imta germanizuoti. Tuo tarpu prūsus krikštijo lenkų kilmės misionieriai, tai liudija su religinė terminija. Straipsnio priede pridedama XI-XVIII a. įvykių, susijusių su Lietuvos krikštu, chronologija.Reikšminiai žodžiai: Christianizacija; Derivatai; Katalikybė; Lietuviška religinė terminologija; Lietuvos krikštas; Lietuvos-Lenkijos kontaktai; Lietuvos-Rusijos kontaktai; Stačiatikybė; Catholicism; Christianisation; Christianization of Lithuania; Contacts of Lithuania with Poland; Contacts of Lithuania with Russia; Lithuania; Lithuanian christian terminology; Orthodoxy.
ENThe paper examines the origin of Prussian, Lithuanian and Latvian Christian terminology. The Christianisation of Lithuania began in 1009 with Saint Bruno’s mission and formally ended in 1386, although Pagan faith remained until the 17th c. in the country and neighbouring Latgalia. The eastern territories incorporated in the Grand Duchy of Lithuania (GDL) in the 12th–13th c. were Orthodox since the old times and they contributed to the Christianisation process in ethnic Lithuania. This could be proved by the oldest Lithuanian church terminology originating from the old Belarusian language. Immediate Lithuanian contacts with Poland were established in the 13th c. when Lithuanians attacked Masovia and with the appearance of the first dynasty marriages. This resulted in Western Christianity expansion to Lithuania, the Union of Krewo and the Christianisation of Lithuania. The linguistic traces of this process could be observed in Lithuanian prayer books and religious literature translated from Polish in the 15th–17th c., which abound in Polish loanwords and calques. The author of the paper denies the linguists’ hypothesis about the influence of the Teutonic Order on the process of Christianisation of Lithuania, because, according to him, German borrowings in Lithuanian terminology might only be associated with Protestantism. Like Lithuanian, the old Latvian Christian terminology originated from the Russian church language, yet it was Germanised upon the beginning of the Reformation. Meanwhile, Prussians were Christianised by Polish missionaries, which is testified by their religious terminology. The chronology of 11th–18th c. events related to the Christianisation of Lithuania is presented in the annex.