Мочь и уметь - функциональные пересечения двух модальных глаголов в говорах литовско-славянского пограничья

LTStraipsnyje siekiama parodyti, kad lietuvių ir slavų paribio šnektose modalinių veiksmažodžių, atitinkančių rusų мочь (lenkų móc, baltarusių магчы, lietuvių galėti), funkcinis diapazonas yra platesnis, nei мочь ir móc rusų ir lenkų literatūrinėje kalboje, kadangi atlieka rusų kalbos veiksmažodį уметь (lenkų umieć, baltarusių умець, lietuvių mokėti) bei predikatyvą способен (lenkų potrafić, zdolny, baltarusių здольны, lietuvių (su)gebėti) atitinkančias modalines funkcijas. Pirmame straipsnio skyriuje aptariamas teorinis modalinių veiksmažodžių tyrimo pagrindas. Antrame skyriuje analizuojamos šių modalinių veiksmažodžių funkcijos kontaktuojančiose lietuvių, baltarusių ir lenkų kalbų šnektose baltų-slavų regione, taip pat Lietuvoje gyvenančių sentikių kalboje. Analizėje, kaip išlaikę pačias archajiškiausias ypatybes, išskiriami baltarusių ir lietuvių kalbų šnektų duomenys. Straipsnyje aiškinamasi, kodėl platesnį funkcinį lenkų móc, baltarusių магчы ir lietuvių galėti diapazoną reiktų traktuoti labiau kaip konservatyvią (archajinę), nei progresyvią (inovatyvią) kalbos ypatybę.Reikšminiai žodžiai: Baltarusijos–Lietuvos paribys; Baltarusių kalba; Kalbų kontaktai; Lenkų kalba; Modaliniai veiksmažodžiai; Modalinis veiksmažodis; Reikšmė; Rusų kalba; Šnekta; Belorussian–Lithuanian periphery; Byelorussian; Dialect; Language contact; Lithuanian; Modal verb; Modal verbs; Polish; Russian; Word meaning.

ENThe paper aims to show that in Lithuanian and Slavic periphery subdialects the functional range of modal verbs corresponding to Russian мочь (Polish móc, Belarusian магчы, Lithuania galėti [be able]) is wider than мочь and móc in the Russian and Polish literary language, because they perform the modal functions corresponding to Russian verb уметь (Polish umieć, Belarusian умець, Lithuania mokėti [can]) and predicative способен (Polish potrafić, zdolny, Belarusian здольны, Lithuanian (su)gebėti [be capable]). The first chapter of the paper discusses the theoretical foundation of the research of modal verbs. The second part analyses the functions of these modal verbs in contacting Lithuanian, Belarusian and Polish subdialects in the Balto-Slavic region as well as in the language of old-believers living in Lithuania. The analysis highlights the data of Belarusian and Lithuanian subdialects as preserving the most archaic characteristics. The paper aims to ascertain why a wider functional range of Polish móc, Belarusian магчы and Lithuanian galėti should be treated more like a conservative (archaic) rather than progressive (innovative) characteristic of language.