Turiningieji teisės pagrindai : pagrindinių subjektinių teisių teorijos metmenys

LTMonografijoje filosofiniame lygyje siekiama pažvelgti į žmogaus teisių prigimtį bei pasiūlyti praktinių problemų sprendimo būdus. Aptariamos žmogaus teisė į gyvybę, su šia teise susijusių embriono apsaugos ir kitos problemos. Nagrinėjama teisės į pagarbą nuosavybei, sąžinės laisvės, išraiškos laisvės ir kitų turinys bei teisinės ribos. Atskirai aptariamos viešosios subjektinės teisės, t. y. socialinės ir politinės teisės, taip pat valstybės institucijų teisės leisti įstatymus, vykdyti valstybės administravimą ir teisingumą. Monografijoje panaudojami: prigimtinės teisės sampratos (Aquinas, Kantas, J.Finnis) egzistencinio tikslo (geros būties) idėja; pozityvistinės-procedūrinės teisės sampratos (H. Kelsen. H.L.A. Hartas, J. Raz, G. Radbruch. J. Habermas) idėjos apie faktinę ir konsensinę teisės normų kilmę; bei etinės(istorinės) - hermeneutinės teisės sampratos (H.-G. Gadamer, A. MasIntyre, Ch. Taylor) argumentai apie teisės normų legitimumo priklausomybę nuo tradicijų ir dorybių. Žmogaus teisių ontologiniam pagrindimui panaudojamas Hėgelio valios laisvės konceptas. Valios laisvė pateikiama kaip asmenybės identiteto (autonomiškos būties) reikalavimas, kaip subjektinė teisė bei fundamentinis teisės principas. Vengiant spekuliatyvaus žmogaus teisių interpretavimo, asmens laisvė testuojama konkrečiuose socialiniuose kontekstuose (ribinėse situacijose: gamtinėje, „idealioje kalbinėje“ ir kt.), kuriuose ji gali būti empiriškai verifikuojama ir kuriuose nesunkiai pasiekiamas konsensusas dėl pagrindinių teisių sąrašo bei turinio. [Iš leidinio]

ENThe study aspires to take a philosophical look at the nature of human rights and formulate ways of resolving practical problems. The work discusses human’s right to life, the problem of embryo protection and other issues related to this right. The author examines the content and legal limits of rights to respect of property, freedom of conscience, freedom of self-expression and other rights. Separately, the study discusses public subjective rights, that is social and political rights, also the rights of state’s institutions to legislate, conduct administration of the state and justice. The study utilizes the ideas of natural rights (Aquinas, Kant, J.Finnis) existential goal (positive existence); the ideas of positivist-procedural law concept (H. Kelsen. H.L.A. Hart, J. Raz, G. Radbruch. J. Habermas) about factual and consensual origin of legal norms; as well as arguments of ethical (historical) – hermeneutic law concept (H.-G. Gadamer, A. MacIntyre, Ch. Taylor) about how legitimacy of legal norms depends on traditions and virtues. To ground ontologically human rights, the author relies on Hegel’s concept of freedom of will. Freedom of will is presented as a requirement of personal identity (autonomous existence), as a subjective right and a fundamental principle. To avoid speculative interpretation of human rights, personal freedom is tested in specific social context (border-line situations: natural, “ideal language” and other settings), where it can be empirically verified and where a consensus can be easily reached on the list and content of main rights.