Порождение акцентных типов производных имен в балтийском

LTStudijoje, analizuojant iš senųjų lietuvių kalbos tekstų ir tarmių medžiagos rekonstruotą pirmykštės akcentinės sistemos fragmentą, tiriamas akcentinių tipų pasirinkimas žodžių daryboje. Akcentinių tipų pasirinkimą tiriamojoje medžiagoje lemia du pagrindiniai parametrai: darybos pamato akcentinė paradigma ir priesagos morfologinė klasė. Dvi baltų kalbų darybos pamato akcentines paradigmas (I-ą (lietuvių kalboje 1 ir 2 kirčiuotė) ir II-ą (3 ir 4 kirčiuotė) atitinka trys darinių akcentiniai tipai: A tipas (pastovus kirtis galūnėje); B tipas (pastovus kirtis priesagoje) ir C tipas (kilnojamas kirtis = II-oji baltų akcentinė paradigma). Priesagos skirstomos į dvi morfologines klases – I-oji klasė: -išk-a-, -in-a-, -at-i-, -ast-i-, -ing-a-, -yst-a, -yb-a, II klasė: -el-is, -išk-is, -in-is, -esn-is, -um-a-, -at-a, -yst-ė, -inyk-a-, -yb-ė, -uot-a-, -(j)aus(j)-a-. Rekonstruoto pirmykštės akcentinės sistemos fragmento analizė tiriant darinių akcentinius tipus atskleidė, kad visas priesagas galima skirstyti į dvi klases: recesyvinių priesagų, su kuriomis iš pamatinių žodžių su kilnojamu kirčiu išvesti dariniai taip pat gauna kilnojamą kirtį ir dominuojančių priesagų, su kuriomis iš pamatinių žodžių su kilnojamu kirčiu išvesti dariniai gauna pastovų kirtį priesagoje. Dominuojančių priesagų klasė dar, manytina, išsiskyrė į du poklasius – pirminių dominuojančių priesagų (-uot-, -um-) ir antrinių dominuojančių priesagų, dominuojantį pobūdį įgijusių toninės asimiliacijos proceso metu, po kurio dariniai, kirčiuoti kilnojamu kirčiu, buvo pradėti kirčiuoti pastoviu kirčiu priesagoje.Reikšminiai žodžiai: Akcentiniai tipai; Akcentinė paradigma; Akūtas; Baltų kalbos; Cirkumfleksas; Išvestiniai vardai; Priegaidė; Priesaga; Priešdėlis; Žodžių daryba; Accent type; Accentuation paradigm; Acute; Circumflex; Derivate name; Prefix; Suffix; Syllable accent; The Baltic languages; Word formation.

ENBy analysing a fragment of the primeval accent system reconstructed from old Lithuanian texts and dialects, the selection of accent types in word formation is analysed in the article. The selection of accent types in the analysed material is preconditioned by two key parameters: the accentuation paradigm of the word formation basis and the morphological class of the suffix. Two accentuation paradigms of the word formation basis of Baltic languages (1st paradigm (1st and 2nd accentuation class of the Lithuanian language) and 2nd paradigm (3rd and 4th accentuation class) correspond to three accent types: A type (constant accent in the ending); B type (constant accent in the suffix) and C type (movable accent= 2nd Baltic accentuation paradigm). Suffixes are divided into two morphological classes: 1st class: -išk-a-, -in-a-, -at-i-, -ast-i-, -ing-a-, -yst-a, -yb-a, 2nd class: -el-is, -išk-is, -in-is, -esn-is, -um-a-, -at-a, -yst-ė, -inyk-a-, -yb-ė, -uot-a-, -(j)aus(j)-a-. The analysis of a reconstructed fragments of the primeval accentuation system by analysing accent types of world formations has revealed that all suffixes can be divided into two classes: recessive suffixes, with the help of which word formations from base words with movable accent also receive this type of accent, and dominating suffixes, with the help of which word formations from base words with movable accent acquire constant accent in the suffix. It is presumed that the class of dominating suffixes was also divided into primary dominating suffixes (-uot-, -um-) and secondary dominating suffixes, which acquired dominance during the process of tonic assimilation, after which word formations with movable accent were assigned with constant accent in the suffix.