Papildomasis ugdymas mokykloje
LTStraipsnyje analizuojama papildomojo ugdymo mokykloje svarba. Pagrindinis papildomojo ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam ugdytiniui atskleisti interesus, saviraiškos poreikius; plėtoti savo gabumus, gebėjimus; plėsti akiratį profesijų pasaulyje. Straipsnyje išryškinamos papildomojo ugdymo veiklos kryptys, principai, papildomojo ugdymo darbo formos, analizuojamas papildomas ugdymas istoriniu aspektu. Papildomojo ugdymo sistema sudaro realias galimybes maksimaliai integruoti visų ugdymo veiksnių poveikį asmenybei. Šioje sistemoje galima sumaniai derinti specialias, nespecialias ir atsitiktines poveikio priemones. Aiškių ribų tarp formalaus ir neformalaus papildomojo ugdymo nėra, nes papildomojo ugdymo skirstymas yra gana sąlyginis: dažnai formalus ugdymas turi neformalaus elementų arba atvirkščiai. Manoma, kad organizuojant papildomąjį ugdymą didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas neformaliam papildomajam ugdymui, kurio ugdomosios galimybės ypač didelės. Viena svarbiausių jo funkcijų yra ugdytinio socializacija, kuri suprantama kaip tam tikrų socialinių vaidmenų pažinimas ir jų atlikimas bei visuomeninių vertybių, elgesio normų įsisavinimas, interiorizavimas. Papildomojo ugdymo (ypač neformalaus) veikla turi būti atvira ir priimtina visiems ugdytiniams, besimokantiems bendrojo lavinimo ir specialiosiose įstaigose. Jose moksleiviai plėtoja savo gebėjimus, tenkina interesus ir saviraiškos poreikį. Tačiau sėkmingos ugdytinių veiklos plėtotei dažnai reikalinga mokytojo pagalba.Reikšminiai žodžiai: Mokykla; Papildomas ugdymas; Papildomasis ugdymas, formalus, neformalus, informalus; Ugdymo sistema; Švietimo konsepcija; Additional education; Additional training; Complementary education, formal, non-formal, informal; Education System; Education conception; School.
ENThe author analyses the significance of additional education in schools. The main aim of additional education is to provide each student with opportunities to reveal his interests, needs for self-expression, to develop his abilities, skills and to expand his knowledge in the world of professions. The article highlights the directions, principles of additional education, forms of additional education, and analyses the historical aspect of additional education. The system of additional education provides for actual possibilities for the maximum integration of all education factors influencing personality. This system makes it possible to smartly harmonise special, non-special and random means of influence. There are no clear boundaries between formal and informal additional education, although the division of additional education is rather relative: usually, formal education contains elements of informal education and vice versa. It is presumed that when organising additional education, major attention should be focused on informal additional education, which provides for huge education possibilities. One of the its key functions is the socialisation of students, which is perceived as the perception of certain social roles and performance thereof as well as the assimilation of social virtues and behavioural norms. Activities of additional education (especially non-formal education) should be open and acceptable for all students studying at institutions of general education and special education. These are institutions where children develop their abilities, satisfy their interests and the need for self-expression. However, successful development of students' activities usually requires teachers' assistance.
