Символика и структура спиралевидного орнамента в народном искусстве Литвы
LTŠiame straipsnyje tyrinėjami kai kurie archajiniai lietuvių tautos ornamentai ir mėginama rekostruoti jų prasmę. Dvasinė lietuvių žemdirbių kultūra XIX–XX a. pradžioje – tai sistema, kurią sudaro liaudies menas, papročiai ir folkloras. Nors savo forma šios sudėtinės dalys ir skiriasi, tačiau jų prasminės struktūros sutampa ir dažnai papildo viena kitą. Todėl norint nustatyti pirmines liaudies ornamentų prasmes, tikslinga remtis šios kultūros etnografine ir folkloro medžiaga. Tokiu atveju išsiplečia tyrinėjamas objektas – juo tampa ne tik ornamentas, bet ir kitos liaudies kultūros formos. Šiame straipsnyje apsiribojama tik spiralinių ornamentinių motyvų tyrinėjimu, kurie labai populiarūs lietuvių liaudies mene. Tai įvairiausios spiralinės figūros, taip pat lelijų ir mazginiai motyvai, turintys gilią sakraline prasmę. Plėtojant sisteminę XIX–XX a. pradžios ornamentų analizę, kuri pagrįsta įvairių kultūros faktų tyrinėjimu, išryškėja ne tik spiralinių ornamento motyvų prasmės, bet ir jų atitikmenys lietuvių liaudies papročiuose, folklore bei kalboje. Jų ištakos slypi senojoje lietuvių pasaulėžiūroje, kurioje spiralės ženklai (taip pat mazgai ir lelijos) išreiškė tokias prasmes struktūras kaip pradžia ir pabaiga, paslaptis ir pažinimas, gyvenimas ir mirtis, vaisingumas ir derlingumas, – susijusias su kosminės darnos samprata, įprasminta gyvybės medžio ir pasaulinio medžio simbolikoje.Reikšminiai žodžiai: Lelija; Liaudies menas; Lietuvių liaudies menas; Ornamentika; Simbolika; Spiralinis ornamentas; Spiralės forma; Struktūra; Folk Art; Lily; Lithuanian folk art; Ornamentics; Spiral forms; Spiral ornament; Structure; Symbolics; Symbolism.
ENThe paper examines certain archaic Lithuanian ornaments and attempts to reconstruct their meaning. The spiritual culture of Lithuanian farmers in the 19th c. – at the beginning of the 20th c. was a system comprised of folk art, customs and folklore. Although in their form these parts differ, their semantic structures coincide and often complement each other. Therefore, in order to identify the primary meanings of folk ornaments, ethnographic and folklore material of this culture should be referred to. Thus, the object of the research is expanded – it is not only the ornament, but also other forms of folk culture. This paper is only limited to the investigation of spiral ornamental motifs that are very popular in Lithuanian folk art. These are various spiral figures as well as the motifs of lilies and knot motifs with a deep sacral meaning. The development of the systemic analysis of ornaments of the 19th c. – the beginning of the 20th c., which is based on the exploration of facts of various cultures, points out not only the meaning of spiral ornamental motifs, but also their equivalents in Lithuanian folk customs, folklore and language. Their origins can be traced back to the ancient Lithuanian world-view, where spiral signs (as well as knots and lilies) expressed such semantic structures as the beginning and end, mystery and cognition, life and death, fecundity and fertility – these were related to the notion of cosmic harmony, which is given sense in the symbolism of the tree of life and the world tree.
