Двусоставные антропонимы - реликты поэзии балтов

LTStraipsnyje analizuojami iš dviejų elementų sudaryti baltiškieji antroponimai. Tiriant šio tipo sudurtinius antroponimus pirmiausia į akis krinta jose atsispindinčios kovos ir karo, tautos ir kariaunos, išminties, valdžios ir panašios temos. Jos sietinos su antroponimuose įkūnyta „antrąja funkcija“ – kario ar valdovo idealiuoju vaizdiniu. Straipsnyje rekonstruojama iš dviejų elementų sudarytų baltų antroponimų reikšmė; atskirai, pagal šaknies leksemas, apariami antroponimai, išreiškiantys garbės (daug-, vis-, tol-, tul-), karo ir kovos (kar-, bar-, gint-, bud-, bul-, gil-, vam-, vy-), valdžios ir valdymo (daug-, do-, gud-, sau-, skir-, steig-, sis-, lad- ), jėgos ir tvirtumo (gal-, tvirt-) temas, taip pat antroponimai, kurių semantiką kuria spalvą reiškiančios leksemos. Teigiama, kad tokia antroponimų analizė gali padėti atrasti lietuviškojo ir baltiškojo epo reliktus. Šio epo centre, kaip ir kitose indoeuropietiškose kultūrose, yra karys ir valdovas (vieš-pats), kurių vardai laikytini elogijomis. Iš šių minimaliųjų sintagmų turėjo kilti (o gal ir kilo) herojinis epas. Asmenvardžių sudarymo schema ypač archajinė, kilusi indoeuropietiškoje epochoje. Daroma prielaida, kad asmenvardžių leksemos galimai atspindi ne dabartinėje kalboje egzistuojančius žodžius, bet senovinio herojinio epo leksiką. Tokiu būdu baltiškieji asmenvardžiai liudiją apie gilios epinės tradicijos egzistavimą. Poetinis pradas, gludintis antroponimuose, primena senųjų poetų – Homero, Hesiodo, Vergilijaus tekstus.Reikšminiai žodžiai: Asmenvardis; Asmenvardžiai; Baltų kalbos; Dvikamienis asmenvardis; Epas; Epo fragmentų rekonstrukcija; Mitologija; Priešistorinis epas; Priešistorinė poezija; 2-stems appellative; Appellative; Baltic languages; Epos; Lithuanian; Mythology; Personal names; Prehistoric epos; Prehistoric poetry; Reconstruction of epos fragments.

ENThe article analyses two-element Baltic anthroponyms. When investigating the compound anthroponyms of this type, the first thing that catches the eye is that they reflect the themes of struggle and war, nation and soldiery, wisdom, power, and similar themes. They are associated with “the second fraction” embodied in anthroponics – the ideal portraying of the warrior or ruler. The article reconstructs the meaning of two-element Balts’ anthroponys; separately, according to the root lexical units, it discusses anthroponys meaning the themes of honour (daug-, vis-, tol-, and tul-), war and struggle (kar-, bar-, gint-, bud-, bul-, gil-, vam-, and vy-), power and ruling (daug-, do-, gud-, sau-, skir-, steig-, sis-, and lad- ), and strength and toughness (gal- and tvirt-) as well anthroponys the semantics of which are created by lexems meaning colours. It is claimed that such analysis of anthroponys can help to discover the relics of the Lithuanian and Baltic epos. In the centre of this epos, like in other Indo-European cultures, is the warrior and ruler (vieš-pats), whose names are considered to be a-phorismos. The heroic epos was to emerge from (and perhaps emerged) from those minimal sintagmas. The scheme of the formation of personal names was highly archaic and originated in the Indo-European era. It is assumed that the lexemes of personal names reflect the vocabulary of the ancient heroic epos rather than words existing in the contemporary language. Therefore, Baltic personal names testify about the existence of a deep epic tradition. The poetic spring, which is nestled in anthroponyms, is reminiscent of the texts of ancient poets – Homer, Hesiod, and Virgil.