LTŠis veikalas pratęsia knygą Kryžiaus karas Prūsijoje (The Prussian Crusade)1 , kurioje pasakojama apie XIII a. lenkų ir vokiečių kovas su pagonimis prūsais. Anas kryžiaus karas nuo pat pradžios buvo gynybinio pobūdžio, siekęs apginti šiaurines Lenkijos kunigaikštystes nuo kerštingų pagonių, grobusių į vergiją žmones ir turtą, siautėjimo. Šis kryžiaus karas baigėsi prieš pat 1300 m. Prabėgus vos keleriems metams, Vokiečių ordinas užgrobė Pomereliją (vokiečiams žinomą kaip West Preufien [Vakarų Prūsija], o lenkams kaip Pomorze [Pamarys]). Dėl to įsižeidę lenkai atsisakė dalyvauti kare su pagonimis. Lenkų vietą užėmė kryžininkai iš Vakarų Europos, kurių dauguma buvo vokiečiai ir čekai. Šis kryžiaus karas, apie kurį ir rašoma knygoje, priešingai negu ankstesnis kryžiaus karas Prūsijoje, iš esmės buvo daugybė atakų prieš Lietuvos žemaičius. Nors tai ir ne vien vokiečių kryžiaus karas, nes jame dalyvavo gana daug prancūzų, anglų ir škotų, vėliau buvo visuotinai laikomas pirmąja viduramžių vokiečių imperializmo apraiška, kariniu migracijos į rytus aspektu, žinomu kaip Drang nach Osten. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Jogaila; Kryžiaus karas; Kryžiaus žygiai Žemaitijoje; Kęstutis, Lietuvos didysis kunigaikštis, 1300-1382; Lietuvos istorija; Viduramžių epocha; Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Vytautas Didysis, 1350-1430 (Vytautas the Great); Žemaitija (Samogitia); Crusades; Crusades in Samogitia; History of Lithuanai; Jogaila, Vytautas; Samogitia; The Teutonic Order; The dark ages.