Identiteto paieškos šiuolaikiniame mene

LTGriuvus Berlyno sienai, žlugus Sovietų Sąjungai ir su tuo susijusiems ideologiniams mitams, identiteto paieškos tapo itin svarbios visai Rytų Europai. Noras suvokti save sudėtingų istorijos įvykių sraute bei savo santykį su sparčiai kintančiu pasauliu skatino iš naujo tyrinėti bei konstruoti savąją tapatybę. Lietuvos kultūra išgyveno tuos pačius radikalios kultūrinių paradigmų kaitos procesus. Iširus Sovietų Sąjungai, nacionalinė euforija kelerius metus jungė lietuvių tautą ir palaikė kolektyvinio identiteto vyravimą. Tačiau netrukus demokratėjimo procesai bei atvirumas pasaulio kultūrai lėmė tai, jog uždarą, „duotą“ tapatybę ėmė keisti individualaus identiteto paieškos. Taip viena būdingiausių 10-ojo dešimtmečio lietuvių meno savybe tapo skausmingos paieškos įteisinti šiuolaikinio žmogaus identitetą. Ypač svarbia šiuolaikinio meno forma tapo autobiografija, padedanti autentiškiau suvokti save, aplinką, istoriją, atskleidžianti anksčiau tabu laikytus egzistencijos dalykus. Kilo susidomėjimas ligi šiol ignoruotomis, periferinėmis kultūromis; iš naujo „atrastos“ nevertintos mokslo, meno sritys. Tai tik praturtino šiuolaikinę dailę naujais raiškos būdais, specifiniais kūrybos principais. Tačiau gairių, orientyrų stoka, noras susivokti prieštaringoje epochoje skatino ir žmogaus, ir dailės poreikį reflektuoti. Todėl susidomėta istorija, savo aplinka, o kartu ir meno teorija, ieškota sąsajų su sociologijos, psichologijos, filosofijos ir kitais mokslais. Šie savivokos procesai praktiškai pasireiškė masinės gamybos objektų, istorinių citatų naudojimu bei turinio reikšmės iškėlimu.Reikšminiai žodžiai: Identitetas; Kultūros politika; Meninės kryptys; Meno istorija; Meno kritika; Postmodernizmas; Šiuolaikinis menas; Art criticism; Art history; Art trends; Contemporary Art; Cultural Policy; Identity; Postmodernism.

ENAfter the fall of the Berlin Wall, the collapse of the Soviet Union and the related ideological myths, search for identity has become especially important for the whole of Eastern Europe. The desire to understand oneself in the flow of complex historical events and one's relationship with the rapidly changing world has encouraged to explore and construct own identity. Lithuanian culture has gone through the same processes of radical change of cultural paradigms. After the breakdown of the Soviet Union, the national euphoria has united Lithuanian nation and supported the dominance of collective identity for several years. However, soon the democratization processes and openness to global culture have determined that a closed, "given" identity was changed by search for individual identity. Thus, one of the most typical characteristic of Lithuanian Art of the 10th decade has become painful search for legitimization of contemporary human identity. Autobiography has turned to be an especially important form of contemporary art by helping to realize oneself, environment and history more authentically, and reveal existence matters, which have previously been a taboo. The interest for peripheral cultures ignored up to now has raised; underrated fields of science and art have been newly "discovered". This has only enriched contemporary art by new ways of expression and specific creative principles. However, lack of the guidelines and marks, and desire to orient in the controversial era have influenced the need of human and fine art to reflect. Therefore, one got interested in history, environment, and herewith the art theory, and in searching for links with sociology, psychology, philosophy and other sciences. These self-perception processes practically manifested by usage of mass-produced objects and historical quotes as well as exaltation of content implication.