Karališkojo Birštono praeitis : istorinė raida iki XIX a.

LTKnygoje nagrinėjama Birštono istorija iki XIX a. Aptariama miestelio vardo etimologija, analizuojami archeologiniai duomenys, atskleidžiantys, kad teritorijoje tarp Birštono ir Druskininkų žmonės apsigyveno X a. pabaigoje. Teigiama, kad abiejose Nemuno pusėse buvo įsikūrę etniniu požiūriu vieningi gyventojai, upė netapo skiriamąja riba tarp kairėje pusėje gyvenusių vakarų baltų (jotvingių) ir dešinėje Nemuno pusėje įsikūrusių rytų baltų (lietuvių aukštaičių). Atskleidžiama, kad nors rašytinės žinios apie vietovę siekia XIV a. pabaigą, tačiau jau XIII a. Birštonas buvo to paties pavadinimo Lietuvos žemės valsčiaus centras. Pažymima, kad Birštonas ir jo apylinkės XIV-XVIII a. buvo LDK valdovų, Lenkijos karalių, nuosavybė, o dvaro savininkai buvo Jogailaičių dinastijos atstovai. Aptariami XVII – XVIII a. Birštonui tekę išbandymai: karas su Maskva ir Švedija, gaisrai, maro epidemija. Nagrinėjamos XVIII a. pabaigos administracinės reformos. Konstatuojama, kad LDK gyvavimo pradžioje atlikusi svarbią gynybinę funkciją, Birštono vietovė prarado šią reikšmę užgesus Ordino galybei, todėl kurį laiką buvęs istorinių įvykių kryžkelėje, Birštonas liko vienu iš valdovo dvarų, pamažu išaugusiu iki miestelio lygio. Autorės manymu, nepaisant turimų gamtos turtų, vaizdingų apylinkių, tapti miestu Birštonui trukdė magdeburginės privilegijos neturėjimas, valdovo dvaro, vėliau — valdovo miestelio padėtis ir nutolimas nuo svarbių prekybinių kelių. Apibendrinama, kad tik kurorto įkūrimo išvakarėse XVIII a. pabaigoje miestelis po truputį ėmė atsigauti, vėl tapo seniūnijos ir naujai sukurtos parapijos centru.Reikšminiai žodžiai: Augustinas Rotundas, apie 1520-1582 (Rotundus Mieleski); Bažnyčios; Bekešas; Birštonas; Birštono dvaras; Birštono giria; Birštono miestelis; Birštono valsčius; Butleriai; Butleris; Didžioji kunigaikštienė Elena; Jundeliškės; Lietuvos didieji kunigaikščiai; Mikitiničius; Nemajūnai; Panemunis; Paverkniai; Prienai; Privačios valdos; Punia; Siponys; Valdovo dvaras; Augustinas Rotundas-Meleskis; Bekešas; Birštonas; Birštonas forest; Birštonas locality (volost); Birštonas manor; Birštonas town; Birštonas woods; Butleris; Churches; Counts Butlers; Grand Dukes of Lithuania; Grand duchess Elena; Jundeliškės; Kings estate; Mikitiničius; Nemajūnai; Panemunis; Paverkniai; Prienai; Private manors; Punia; Siponys.

ENThe book examines the history of Birstonas till the 19th century. It discusses the etymology of the town name and analyses archaeological data, which shows that people settled in the area between Birstonas and Druskininkai at the end of 10th century. It is argued that ethnically homogeneous citizens were located in both sides of the river Nemunas. The river has not become a dividing line between Western Balts (Yotvingian) living on the left side and Eastern Balts (Lithuanian Highlanders) living on the right side of Nemunas. The paper reveals that although the written knowledge about the locality reaches the end of the 14th century, but Birstonas was Lithuanian land municipality centre of the same local name already in the 13th century. It is noted that in the 14th-18th centuries Birstonas and its vicinities were the property of dukes of the Great Duchy of Lithuania and kings of Poland, and estate owners were representatives of Jogailaiciai Dynasty. The challenges, which fell on Birstonas in the 17th-18th centuries, are discussed (war against Moscow and Sweden, fires and the Black Death epidemic). Administrative reforms of the 17th century are studied. It is stated that in the early days of the Great Duchy of Lithuania the vicinity of Birstonas, which has performed the significant defensive function, lost this importance after the fade of the Order's power, therefore, for some time being at the crossroad of historical events, Birstonas has remained as one of the sovereign's estates, which gradually developed up to the township level. In author's opinion, notwithstanding existing nature treasures and picturesque surroundings Birstonas was retarded by the absence of the Magdeburg privilege, the location and alienation from significant trade-routes of the sovereign's estate and sovereign's township later. It is concluded that only at the end of the 18th century on the threshold of the resort establishment, the township started recovering little by little and again.