LTŠiuolaikiniame žinių ir informacijos pasaulyje kinta ir sudėtingėja visų sričių darbuotojų profesinė veikla, reikalaujanti naujų žinių ir gebėjimų. Ekonominiai pokyčiai ir sparčiai besikeičiantys visuomenės narių poreikiai skatina aukštąsias mokyklas formuluoti studijų rezultatus, orientuotus į laikmetį atliepiančių, išskirtinių kompetencijų ugdymą. Svarbų vaidmenį šiame kaitos laikotarpyje atlieka socialiniai darbuotojai, teikiantys pagalbą klientui (asmeniui ar jų grupei). Socialinių darbuotojų veikla yra orientuota į kliento aktyvinimą ir įgalinimą, todėl norėdamas asmeniui suteikti tinkamą ir veiksmingą pagalbą, specialistas turi gebėti ne tik konsultuoti klientus, kokią pagalbą jie gali gauti iš skirtingų socialinių įstaigų, bet ir atlikti konsultuojamojo ugdymo funkciją. Šio straipsnio tikslas – atskleisti konsultuojamojo ugdymo kompetencijos taikymo galimybių socialinių darbuotojų rengime teorines prielaidas. Konsultuojamasis ugdymas vertinamas kaip motyvacijos skatinimas ir pagalba klientui pasiekti konkrečius užsibrėžtus tikslus ir saviugda, grįsta bendradarbiavimu.Konsultuojamojo ugdymo kaip inovatyvaus mokymo metodo svarba socialinių darbuotojų rengime išryškėja supervizijose, kuriose ne tik sprendžiamos aktualios darbinės problemos, bet ir mokomasi, kaip jas kartu spręsti. Tyrimu nustatyta, kad konsultuojamojo ugdymo kompetencija socialinių darbuotojų praktinėje veikloje tampa vienu iš būtiniausių gebėjimų, plėtojančių socialinio darbuotojo lyderystės, vadybos įgūdžius ir įgalinančiu stiprinti kliento galias pačiam spręsti iškylančias problemas. Konsultuojamojo ugdymo kompetencijos plėtotė ir gilinimas į socialinių darbuotojų rengimą tampa viena iš svarbiausių socialinio darbo praktikoje, nes skatina klientus savarankiškai spręsti savo problemas, siekiant prisitaikyti prie besikeičiančios visuomenės sąlygų ir integruotis į darbo rinką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: (koučingas); Kompetencijos; Konsultuojamasis ugdymas; Konsultuojamasis ugdymas(koučingas); Saviugda; Socialinių darbuotojų veikla; Coaching; Competence; Innovative methods; Self-directed learning; Social work.
ENThere are different kinds of occupations that vary from day to day, getting more complex and requiring new knowledge and skills in this modern world. Economic developments and the rapidly changing needs of members of the public encourage schools to frame the outcomes which are oriented towards responding to the exclusive competences depending on nowadays. The social workers who provide assistance to the client take an important role in this period of change. Social worker activities are focused on activation and empowerment of the client, so in order to provide with adequate and effective assistance, the specialist must be able not only advise costumers on how they can get help from various social institutions, but also to provide coaching. The purpose of this paper is to reveal the theoretical assumptions of development opportunities of coaching competence in social worker training. Coaching is understood as the motivation and help in achieving specific goals, and is also self-directed learning based on cooperation. The importance of coaching as an innovative approach to social worker education is displayed in supervision during which people learn how to solve problems together. The study found that the coaching competence in social worker practice is one of the essential skills, developing leadership, management skills in social work and enabling clients to strengthen their power in solving personal problems. Coaching competence development and in-depth training of social workers is one of the most important phenomenons in social work practice, by encouraging clients to solve independently their own problems […]. [From the publication]