Atlikėjų pajamų apmokestinimas ir jų socialinė apsauga

LTStraipsnyje, baigiančiame publikacijų ciklą, skirtą atlikėjų intelektinės nuosavybės teisėms ir socialinei apsaugai, yra analizuojami atlikėjų pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu ir jų privalomojo socialinio bei sveikatos draudimo klausimai. Pirmoje straipsnio dalyje, skirtoje atlikėjų pajamų apmokestinimui gyventojų pajamų mokesčiu, išskiriamos trys atlikėjų kategorijos – dirbančių pagal darbo sutartį, užsiimančių individualia veikla bei atlikėjų, kurie veikia savarankiškai, tačiau nėra mokesčių įstatymų nustatyta tvarka įgiję individualią veiklą vykdančio asmens statuso. Daroma išvada, kad atlikėjams suteikiamos pakankamos galimybės rinktis veiklos formą, bet patys atlikėjai yra nepakankamai informuoti apie egzistuojančias galimybes, todėl didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas atlikėjų švietimui. Antroje straipsnio dalyje analizuojami atlikėjų privalomojo socialinio draudimo klausimai, įskaitant privalomąjį sveikatos draudimą. Daroma išvada, kad daugiausia keblumų sukelia savarankiškai dirbantys atlikėjai, kurių pajamos nepastovios. Problemą didina pastebima atlikimų naudotojų tendencija rinktis tokias santykių su atlikėjais formas, kurios leistų išvengti socialinio draudimo įmokų mokėjimo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atlikėjas; Gyventojų pajamų mokestis; Intelektinė nuosavybė; Sveikatos draudimas; Valstybinis socialinis draudimas; Health; Health insurance; Income tax; Insurance; Intellectual property; Performer; Personal income tax; Social insurance.

ENArticle finalises a cycle of publications on the performers’ status in the light of intellectual property and social security. While former articles were aimed at intellectual property matters, this one deals with the issue of tax and social security treatment. The first part of the article analyses performers’ income tax treatment in Lithuania. Depending on a performers’ form of activity they fall into one of three contractual categories. First, a performer can work under a labour contract; second, a performer can inform the tax authorities about one’s intention to engage in the individual activity; and, lastly, a performer can act as an independent worker, but without engaging in any individual activity. Despite the fact that the second category (the tax rate is the smallest and certain deductions are allowed) is most beneficial to performers, a large part of performers are unaware of the possibility. Therefore, providing information to performers is of prime importance. The second part of the article deals with performers’ social security status in Lithuania. Performers can be granted several different statuses depending on the type of their engagement ,i.e. performer’s employment under a labour contract; an independent performer, a performer who has obtained the status of an individually acting person. These statuses are different in terms of the social insurance payment rates and the volume of insurance. Special guaranties, such as provided to the performer who is granted the status of an artist, are also discussed. The problem that has been identified is that social insurance payments are not deducted from the license fees and the employers as well as the performers prefer to choose license contracts and ignore other forms of contracts. Therefore, the authors recommend change social security laws accordingly and deduct social insurance payments from license fees as well. [From the publication]