Parentezė poezijoje

LTTeorinėje straipsnio dalyje yra aptariama parentezės, kaip ekspresyviosios sintaksės reiškinio, sąvoka. Ji atskleidžiama ir sintaksiniu, ir stilistiniu atžvilgiu. Nuo atžvilgio priklauso, kurios parentezės konstrukcijos (įterpiniai ar įspraudai) patenka į parentezės reiškinio centrą ir į periferiją. Stilistikoje parentezė priklauso sintaksinių reiškinių grupei, kurią sudaro parceliacija, pridūrimas, elipsė ir kiti ekspresyviosios sintaksės reiškiniai. Stilistiškai svarbiausi įspraudai, turintys ryškesnius negu įterpiniai pasakymo iš šalies, teksto kitaplaniškumo požymius. Įterpiniai, kurių svarbiausias požymis – standartiškumas, yra blankesni. Straipsnio analitinėje dalyje, pasitelkus statistinio, reiškinių lyginimo metodų elementus, nagrinėjamos vieno autoriaus – lietuvių poeto Justino Marcinkevičiaus – poemų ir poetinių dramų parentezės. Patikslintos detalios stilistinės parentezės funkcijos ir atskleisti individualūs parentezės vartojimo polinkiai poetiniame monologiniame ir dialoginiame tekste. Tų polinkių sritys yra vartojimo dažnumas, konstrukcijų apimtis, reikšmių skalės, funkcijų pasiskirstymo proporcijos. Įrodoma, kad monologiniame poetiniame tekste dominuoja sudėtingesnės sintaksinės sandaros parentezės (už dialogų parentezes jos ilgesnės 3,03 karto). Nustatyta, kad poezijai nebūdingos teksto fragmento formą turinčios parentezės, kurios suskaidytų kompaktiškus poetinio teksto vienetus. Marcinkevičiaus vartojamų parentezių individualumo bruožas – prislopinta ekspresija, pažemintas tonas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Parentezė; Įterpiniai; Poemos; Dramos; Stilistika.

ENThe theoretical part of the article discusses the concept of parenthesis as an expressive syntax phenomenon. It is revealed syntactically and stylistically. The angle determines which parenthesis (parenthesis separated by commas or dashes) gets situated at the centre or periphery of a parenthesis phenomenon. In stylistics, parenthesis is attributed to a group of syntax phenomena, which also includes parcellation, addition, ellipsis, and other expressive syntax phenomena. The stylistically most important parentheses separated by dashes have a more distinct attributes of external expression and other dimensions of text. Parentheses that are separated by commas and aim for standardization are not visible as much. With the help of statistical and phenomenon comparison methods the analytical part of the article reviews parentheses of one writer’s—Lithuanian poet Justinas Marcinkevičius—poems and poetic dramas. Detailed functions of stylistic parenthesis were specified as well as individual parenthesis usage trends in poetic monologues and dialogues were revealed. Areas of such tendencies are: frequency, scope of structure, significance scales, and function distribution proportions. More complex parentheses of syntactical composition predominated in monologue poetic text (they are 3.03 times longer than dialogue parentheses). It was determined that parentheses in a form of textual fragments are not characteristic to poetry as they would break down compact poetic text units. Individualism of parentheses used by the poet is characterised by restrained expression and a reduced tone.