Aspect and actionality in Lithuanian on a typological background

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Aspect and actionality in Lithuanian on a typological background
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje, atsisakant išankstinių nuostatų ir į slavų kalbas orientuotų veikslo kategorijos teorijų, apžvelgiama lietuvių kalbos veiksmažodžio veikslo semantika. Teigiama, kad tradicinė lietuvių kalbos veiksmažodžių klasifikaciją į baigtinius, nebaigtinius ir tęstinius neturi teorinio pagrindo. Lietuvių kalbos veiksmažodžių veikslo skirstymo į perfektinį ir imperfektinį galimybę mažina leksinė semantika, tiksliau tariant, skirtis tarp trukmės (būsenos, proceso) ir momentinių (tapsmo) veikslo reikšmių. Lietuvių kalboje nepriklausomai nuo veiksmažodžio reikšmės pobūdžio ir savarankiškumo kiekvieną veiksmažodžiu pasakomą veiksmą galima suvokti kaip procesą arba kaip baigtinį įvykį (rezultatą). Veiksmažodžio veikslo vertė (t. y. imperfektyvumas ir arba perfektyvumas) susijusi ne tiek su pačiu veiksmažodžiu, kiek su visu sakiniu ir sakinio kontekstu. Taip pat pastebima, kad lietuvių kalbos veiksmažodžio veikslo semantika skiriasi nuo standartinės europinės ir slaviško tipo sistemų. Dauguma paprastųjų veiksmažodžių lietuvių kalboje yra ateliniai (veiklos) ir žymi būsenas bei procesus. Siekiant išreikšti perėjimą nuo vienos būklės prie kitos, arba nuo proceso prie rezultato, pridedami tam tikri priešdėliai, žymintis momentinį veikslą. Tokiu būdu, savarankiškomis leksemomis, išlaikančiomis veikslo semantiką, yra įvardinami įvairūs galimi atvejai. Lietuvių kalboje, skirtingai nei rusų, nėra galima semantinė vykslo neutralizacija.Reikšminiai žodžiai: Dviveikslis; Eigos veikslas; Gramatinės ir leksinės semantinės kategorijos; Išvestas veiksmažodis; Paprastas veiksmažodis; Veikslas; Įvykio veikslas; Actionality; Aspect; Biaspectual; Derived verb; Grammatical ir lexico-semantical categories; Imperfect; Perfect; Simple verb.

ENThe article discusses the semantics of the aspect of verbs of the Lithuanian language. The author claims that the traditional classification of Lithuanian verbs into finite and continuous has no theoretical justification. The possibility of a breakdown of the aspect of Lithuanian verbs into perfect and imperfect reduces the lexical semantics, or to be more precise, differences between the durational (state, process) and momentous meanings of the aspect. In the Lithuanian language, irrespective of the nature of the meaning of a verb and its independence, each action conveyed by a verb can be perceived as a process or as a finite action (result). The value of the aspect of a verb (i.e. imperfect or perfect) is related not only to the verb itself, but also to the whole sentences and its context. It is also observed that the semantics of the Lithuanian verb aspect differs from the standard European and Slavic systems. The majority of common verbs in the Lithuanian language are verbs of action and denote states or processes. In order to highlight the transition from one state to another or from the process to the result, certain prefixes denoting momentous aspect are added. This is the way independent lexemes preserving the semantics of aspect are used to name various possible cases. Unlike the situation in the Russian language, semantic neutralisation of the aspect is not possible.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/37748
Updated:
2021-03-25 20:28:17
Metrics:
Views: 74    Downloads: 7
Export: