On the stratification of Baltic lexical elements in the Russian language

LTStraipsnyje autorius pristato savo studiją „Baltų leksiniai elementai rusų kalboje“ („Опыт словаря лексических балгнзмов в русском языке“, 2005). Žodyne abėcėline tvarka, atsisakant atskirų skyrių, pateikiami leksiniai elementai, kurių baltiška kilmė yra patikimai įrodyta, taip pat ir tos literatūroje pasitaikančios leksemos, dėl kurių baltiškumo kyla ginčų. Išskiriami keturi baltų kalbų elementų patekimo į slavų kalbas etapai: protoslavų periodas (iki VI amžiaus); rytų slavų genčių įtaka baltų slavinimui (nuo VI a. iki 2-ojo tūkstantmečio pradžios); LDK ir dviejų Tautų Respublikos laikotarpis (XIII – XVIII a.); Rusijos ir sovietinės okupacijos įtaka lietuvių ir latvių kalboms (XVIII – XX a.). Išbraukus baltizmus Lietuvos rusų tarmėje, etnonimus, antroponimus ir netiesioginius baltizmus, patekusius per baltų-finų liniją, galima kalbėti apie kiek daugiau nei 70 (su tam tikrom išlygom – 150) patikimų baltiškųjų leksemų rusų kalboje. Daugeliu atvejų baltiškos kilmės leksemos žinomos ir kitose slavų kalbose; jos rusų kalbą galėjo pasiekti per baltarusių arba ukrainiečių kalbas. Didžiausia baltiškojo substrato dalis Rusijos teritorijose yra atpažįstama hidronimijoje. Tai žymi situaciją, kuomet etninės asimiliacijos procesas yra seniai pasibaigęs ir laikas yra ištrynęs didžiąją substrato elementų dalį.Reikšminiai žodžiai: Baltų ir rusų kalbų leksiniai santykiai; Baltų leksiniai elementai; Baltų substratas Rusijoje; Etimologija; Hidronimai; Leksikos stratifikacija; Lietuvių ir rusų kalbų leksiniai santykiai; Rusų kalba; Santykinė chronologija; Slavų dialektai; Baltic and Russian lexical relations; Baltic substratum of Russian territories; Etymology; Hydronymy; Lexical Baltic elements; Lexical stratification; Lithuanian and Russian lexical relations; Relative chronology; Russian language; Slavic dialects.

ENThe author of the article presents his study “Baltic Lexical Elements in the Russian Language” (2005). The dictionary presents lexical elements, the Baltic origin of which has been proved, in the alphabetical order. It also contains lexemes the origin of which is still disputable. The author thoroughly analyses two periods of the path of Baltic elements into Slavic languages: the proto-Slavic period (until the 6th century); the impact of eastern Slavic tribes on Baltic languages (from the 6th century to the beginning of the 2nd millennium); the period of the GDL and the Republic of the Two Nations (13th–18th centuries); the impact of the Russian and Soviet occupation on Lithuanian and Latvian languages (18th–20th centuries). Not including Baltic-origin words in the dialect of Lithuanian Russians, ethnonyms, anthroponyms and words of indirect Baltic origin, it is possible to speak about more than 70 (150 with certain exceptions) real Baltic lexemes in the Russian language. In many cases, Baltic-origin lexemes are come across in other languages; they could have reached the Russian language through the Belarusian language or the Ukrainian language. Hydronyms make the major share of Baltic-origin words in the Russian territory. This means that the process of ethnic assimilation ended long time ago and the time has erased the major part of these elements.

• Lietuvių kalbos žodynas.. Vilnius ; Kaunas, 1968-2002. 20 t.
• Mes baltai / Algirdas Sabaliauskas. Vilnius : Gimtasis žodis, 2002. 213 p.