Baltų kalbų "nomina agentia" su suff. *- īnā kilmės ir semantinės raidos ypatumai ("deivės" Žemynos verifikavimo klausimu)

LTApie žodį „Žemyna“ sukurta tiek legendų, kad net imta teigti, jog lietuviai vartojo tokios morfologinės struktūros teonimą. V. Toporovas netgi rekonstruoja baltų ir slavų prolytę *Žemīna/*Zemīna 'žemės ir derliaus dievybė'. Senuosiuose lietuvių raštuose šia leksema reiškiama ne dievybė, bet nomen abstractum 'žemė'. Lietuvių frazeologiniai junginiai suponuoja ne 'žemės' objekto deifikaciją, bet pejoratyvinės asociacijos sememą 'mirtis'. Galima daryti prielaidą, kad moteriškosios giminės teonimas Zemina, pirmą kartą paminėtas Lasickio veikale, o vyriškosios Ziemennik – Stryikowskio Kronikoje, yra slaviškos struktūros substantyviniai vediniai, neturintys nieko bendra su lietuvių kalbos leksiniais atitikmenimis ir baltų panteonu. Tokį spėjimą galima argumentuoti vedinių su priesaga *-ina sememos 'žemės dievybė' stoka lietuvių ir latvių kalbų plotuose. Nomina qualitativa priesaga *-ī-na, savo kilme sietina su nomen collectivum gramatine kategorija, reflektuoja antrinį priesagos *-ĭ-nŏ- struktūrinio elemento *-ĭ- pailginimą, nulemtą kolektyvo formanto *-ã (regresyvinė asimiliacija). Priesagos *-īna nomina agentia darybinio modelio vedinių semantinių tipų genezė sietina su kaita: nomen collectivum ->nomen agentis ->nomina communia. Pejoratyvinė priesagos -yna semema savo kilme yra inovacinė-ekstralingvistinė, suponuota slavų kalbų morfologinių semantinių atitikmenų, lietuvių tarmėse vartojama reikšti ne tik nomina ąualitativa, bet ir nomina collectiva darybinio tipo vediniams. Teonimas Žemyna traktuotinas kaip „kabinetinės mitologijos“ kūrėjų pramanas, pseudomitologema.Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Daiktavardžiai; Daryba; Etimologija; Nomina agentia; Pejoratyvinė reikšmė; Priesaga; Priesagos; Semantika; Slavų kalbos; Teonimas; Žodžių daryba; Adjectives; Baltic languages; Derivation; Etymology; Nomina agentia; Pejorative meaning; Semantics; Slavic languages; Suffixes; Theonym; Word formation.

ENThe article deals with the derivation and developmental peculiarities of Baltic nomina agentia with the suff. *-ina. Also the authenticity problem of the 'goddess' Žemyna is discussed. Due to the analysis suggested here the following conclusions are proposed: 1) with respect to the extension process of the determinative *-i- [i.e. *-i-no- *-i-na], possibly caused by the l-Е *-a, the derivation of the nomina ąualitativa suff. *-i-na has to be related to the grammatical category of nomen collectivum; 2) the semantic development of nomina agentia with the suff. *-ina presupposes a significant shift of models: nomen collectivum - nomen agentis (nomen ąualitativum type) - nomina communia; 3) the suff. *-ina with pejorative meaning is an innovation, determined by the Slavic morphological-semantic equivalents; 4) the pejorative connotation of the derivates with the suff. *-ina, encoutered in Lithuanian subdialects, is typical not only for nomina ąualitativa, but also for nomina collectiva (semantic substitution); 5) the theonym Žemyna must be characterized as a pseudomythologeme, invented by 'amateur armchair philologists'. [text from author]