LTStraipsnyje aptariami indoeuropietiškieji baltų būdvardžių darybos bruožai. Baltų kalbose esama archajinių veiksmažodinių būdvardžių, kurie žymi ypatybes, susijusias su veiksmu (būsena) ar jo rezultatu (objektu); šie būdvardžiai sudaryti su priesagomis *-no-, *-ro-, *-lo-, *-to- ir *-uo-, bei darybiniais baigmenimis *-u- and *-o-. Daiktavardžiai su darybos priesaga *-nt- susidarė iš veiksmažodžių ir daiktavardžių, žyminčių veiksmo ir atributinius požymius ir turėjo tam tikrą mažybinę reikšmę; jie sudarė pagrindą dalyvių formavimuisi. Tarp dviejų išvestinių kategorijų – veiksmažodinių veiksmo ir rezultato būdvardžių ir daiktavardinių atributinių būdvardžių – egzistuoja artimas ryšys. Kalbant apie darybinį veiksmažodinių ir daiktavardinių būdavardžių panašumą reikia atkreipti dėmesį į du pagrindinius aspektus. Visų pirma, pradžioje morfologinės veiksmažodžių ir daiktavardžių klasės buvo gerokai labiau susijusios, nei dabartinėse kalbose. Kaip pastebėjo daugelis tyrinėtojų, veiksmažodiniai sakiniai buvo greta daiktavardinių sakinių, kurių predikatu dažniausiai buvo veiksmažodinis daiktavardis be jokios jungties. Todėl šiuo periodu daiktavardžiai galėjo būti lengvai įtraukti į fleksinę veiksmažodžio sistemą. Antra, tiek veiksmažodžiai, tiek daiktavardžiai buvo įtraukti į nuolatinį ciklinį žodžių darybos vyksmą: veiksmažodis > daiktavardis > vėl veiksmažodis. Šiuo atveju daiktavardiniai vediniai gali būti laisvai interpretuojami kaip veiksmažodiniai ir atvirkščiai. Todėl kartais yra neįmanoma nustatyti, ar tiriamasis būdvardis yra kilęs iš veiksmažodžio, ar iš daiktavardžio.Reikšminiai žodžiai: Afiksų kaita; Baltų kalbos; Būdvardis; Būdvardžiai; Darybinės galūnės; Darybinės priesagos; Deminutyvas; Priesagos; Žodžio daryba; Adjective; Adjectives; Alternation of the suffixes; Baltic languages; Derivational endings; Derivational suffixes; Diminutive; Lithuanian; Suffixes; Word formation.
ENThe article discusses Indo-European characteristics of the formation of adjectives in Baltic languages. Baltic languages have archaic verbal adjectives, which denote characteristics related to action (state) or its result (object); these adjectives are formed with prefixes *-no-, *-ro-, *-lo-, *-to- and *-uo- and transitive suffixes *-u- and *-o-. Nouns with the transitive suffix *-nt- formed from verbs and nouns denoting characteristics of action and attribute and had a certain diminutive meaning. They formed the basis for the formation of participles. There is a close relation between the two derivative categories, i.e. verbal adjectives of action and result and noun attributive adjectives. As far as the derivative similarity between verbal and noun adjectives is concerned, it is necessary to pay attention to the two key aspects. First of all, at first, morphological classes of adjectives and verbs were more interrelated than in contemporary languages. As a great number of researchers have observed, verbal sentences existed along with noun sentences, the predicate of which was usually a verbal noun without any conjunction. Therefore, nouns of this period could be easily included into the inflexional system of verbs. Secondly, verbs and nouns were involved in the continuous cycle of word formation: verb > noun > verb. In this case, noun derivatives can be freely interpreted as verbal derivatives and vice versa. Therefore, sometimes it is impossible to establish whether the analysed adjective originates from a verb or a noun.