Tautiniai pokyčiai Vilniaus mieste XX a. II pusėje

LTStraipsnyje kalbama apie Vilniaus miesto gyventojų kaitą ir tautinės sudėties pokyčius bei juos sąlygojusias priežastis XX a. II pusėje. Remiantis 1989 ir 2001 metų gyventojų surašymo duomenimis, parodomas ne tik atskirų tautybių gyventojų skaičiaus kaitos intensyvumas, bet ir Vilniuje gyvenančių tautinių mažumų dalis nuo visos šalies atitinkamos tautybės gyventojų. Per 1959-1989 m. Vilniaus miesto gyventojų skaičius išaugo 3,2 karto ir atitiko bendrą Lietuvos miestų gyventojų padidėjimą. Iš didesnių tautinių mažumų sumažėjo tik žydų. Labiausiai išaugo lietuvių skaičius; po jų sekė totoriai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai, rusai. Sparčiai daugėjo ir kitų tautybių žmonių. Didėjant beveik visų tautybių gyventojų skaičiui, jų dalis tarp visų gyventojų keitėsi skirtingai: sumažėjo rusų, ukrainiečių, baltarusių, truputį lenkų, o išaugo lietuvių bei kitų negausių tautybių žmonių dalis. Per visą aprašomąjį laikotarpį didžiausią Vilniaus miesto gyventojų dalį sudarė lietuviai, lenkai ir rusai. 2001 m. jiems teko 90,5% visų gyventojų. Po Nepriklausomybės atkūrimo sumažėjo Vilniaus miesto bendras ir daugelio tautybių gyventojų skaičius. Labiausiai sumažėjo žydų, ukrainiečių, rusų, baltarusių, truputį lenkų, padaugėjo lietuvių, vokiečių, čigonų ir kt. Atskirų tautybių žmonių amžiaus struktūra labai skirtinga, ypač tarp jaunų žmonių. Blogiausia amžiaus struktūra yra ukrainiečių, baltarusių, žydų, geriausia – žmonių, kurie nenurodė tautybės, ir lietuvių. Per visą 50-metį lietuvių skaičius ir jų dalis Vilniaus mieste didėjo. Palaipsniui Vilnius tampa vis lietuviškesnis.Reikšminiai žodžiai: Demografija; Gyventojai; Gyventojų surašymai; Tautinė struktūra; Tautinė sudėtis; Tautybė; Vilnius; Demography; Ethnicity; National structure; Population; Population Census; Vilnius.

ENThe paper analyses the dynamics of Vilnius residents and ethnic composition as well as the underlying reasons in the second half of the 20th c. Based on the population census of 1989 and 2001, the paper shows both the intensity of the dynamics of the number of residents of different nationalities and the share of ethnic minorities living in Vilnius with regard to respective nationalities across the country. From 1959 to 1989, the number of Vilnius residents increased by 3.2 times and corresponded to the overall increase in Lithuania’s population. Among larger ethnic minorities, only the number of Jews fell. The number of Lithuanians jumped most significantly, followed by Tartars, Poles, Belarusians, Ukrainians, and Russians. The number of other nationalities was rapidly growing. Their share among all residents changed differently: the number of Russians, Ukrainians, Belarusians and Poles decreased, whereas the number of Lithuanians and other small ethnic groups increased. During the given period Lithuanians, Poles and Russians constituted the major share of Vilnius residents (90.5% in 2001). After restoration of independence, the overall number of Vilnius residents and the number of residents of many nationalities fell. The biggest decrease was observed in the number of Jews, Ukrainians, Russians, Belarusians, and Poles (slightly), whereas the number of Lithuanians, Germans, Roma, etc. grew. The age structure of people of different nationalities is very different, in particular among young people. The worst age structure concerns Ukrainians, Belarusians, and Jews, whereas the best age structure concerns people who did not indicate their nationality and Lithuanians. The number of Lithuanians in Vilnius grew over 50 years and gradually it has become more Lithuanian.

• Sociologija / Sociology
• Istorija / History