"Kritika yra tam tikra karo forma" : A. Nykos-Niliūno poleminės įžvalgos

LTStraipsnyje nagrinėjama A. Nykos–Niliūno kaip literatūros kritiko veikla: komentarai apie literatūrinį gyvenimą: konkursus, premijas, knygas, memuarus. Pažymima, kad A. Nyka - Niliūnas išsiskyrė iš kitų išeivijos kritikų tuo, kad vertino kūrybą remdamasis vien meniniais kriterijais, neatsižvelgdamas į autoriaus praeities nuopelnus, rašė reikliai, griežtai, įžvalgiai, nepripažino kompromisų. Teigiama, kad A. Nyka – Niliūnas nevengė kontroversijos, pažymėjęs savo dienoraštyje, kad nekontroversiški žmonės jam nuobodūs ir neįdomūs. Produktyviausiu A. Nykos – Niliūno kaip kritiko laikotarpiu autorius laiko 1951-1952 metus. Straipsnyje išsamiau peržvelgiamos keturios recenzijos, perspausdintos knygoje: „Temos ir variacijos“: H.Radausko „Strėlė danguje", V.Alanto „Pragaro prošvaistė", A.Barono „Žvaigždės ir vėjai", „Debesys plaukia pažemiu" ir J.Savickio „Raudoni batukai". Pabrėžiama, kad šios recenzijos pasižymi ir išsamia veikalo analize, ir paliečia to laikotarpio literatūrines aktualijas. Pažymima, kad A.Nyka- Niliūnas skeptiškai žiūrėjo į literatūros konkursus, teigdamas, kad jie išugdę naują beletristo tipą - konkursinį rašytoją, kurio pagrindinis tikslas - premija. Lygindamas A. Nyką – Niliūną su dogmatiškuoju A. Jakštu ir impulsyviuoju B. Sruoga, autorius teigia, kad A. Nyka – Niliūnas pralenkia juos ne tik griežtais estetiniais reikalavimais, bet ir įžvalgumu, estetine klausa. Konstatuojama, kad A. Nykos- Niliūno dėka turime neblogai nušviestą išeivijos literatūrinę atmosferą, foną, kuriame kūrė ir žymūs rašytojai, ir menkų gabumų literatai.Reikšminiai žodžiai: Alfonsas Nyka-Niliūnas; Estetinė vertė; Kritika; Lietuvių egzodo literatūra; Literatūra; Literatūros kritika; Polemika; Vertybės; Įžvalgos; Aesthetic value; Alfonsas Nyka-Niliūnas; Controversy; Criticism; Insights; Lithuanian literature; Lithuanian literature in exile; Values.

ENThis article focuses on the most outstanding critical essays of Alfonsas Nyka-Niliūnas. Essays about Lithuanian literature in exile were written during 1946-1970. Literary criticism, according to Nyka-Niliūnas, is supposed to be unsparing, truthful and in essence polemical. His criticism stands out as an insightful analysis, controversial, sometimes merciless evaluation. In the field of Lithuanian criticism Nyka-Niliūnas is the most outspoken advocate of aesthetic values. As a whole, his essays display his breadth of knowledge as well as grasp of important issues of Lithuanian literature. [text from author]