Kultūriniai kodai Jurgio Savickio novelėse

LTDarbe, remiantis kultūrologiniais, mentaliteto ir intelekto istorijos tyrinėjimais, analizuojamos Jurgio Savickio novelės, bandant iš jų teksto rekonstruoti autoriaus pasaulio suvokimo modelį. Individo, šeimos ir visuomenės santykių nagrinėjimas įvairiose plotmėse parodo J. Savicko negatyvų žmogiškosios prigimties traktavimą, ironišką vyrų ir moterų vertinimą. Pažymima, kad J. Savickio novelių žmonės Dievą suvokia išimtinai materialioje plotmėje, o transcendentiniai jo aspektai aktualesni pačiam pasakotojui. Beatodairiškas žmonių atsidavimas seksualumo instinktui iliustruoja negatyvų iracionalios žmogaus prigimties suvokimą. Gamta tarnauja kultūrai kaip novelių veiksmo dekoracija, kaip veikėjų kūniškų aistrų išsiliejimo erdvė. Mirtis yra netekusi tragizmo, ontologinio aktualumo. Svarbūs yra socialiniai ir estetiniai mirties aspektai, kalbantys apie prarastą veikėjų žmoniškumą. Visų aspektų sklaidoje ryškus autoriaus laikysenos imperatyvas: distancija bei slepiamas subjektyvumas. Žvelgiant iš kultūrologinių pozicijų, rašytojui būdingas abiejų - lietuviškosios ir europietiškosios - kultūrų pažinimas. Daroma išvada, kad rašytojui būdingas ne tik Lietuvos ir Europos kultūrų pasisavinimas, bet ir ironiškoji jų rezignacija, jų išsižadėjimas individualumo labui. Teigiama, kad J. Savickis į lietuvių kultūrą sunkiai įsiterpė dėl atsiradusių metaliteratūriškumo ir metakultūriškumo kategorijų. Tai, kad jis atvirai nedeklaravo vertybių ir slėpė labai savitai suvokiamą būtį, neleido lietuvių kultūrai deramai perskaityti, suprasti ir pasisavinti jo kūrybos.Reikšminiai žodžiai: Aplinka; Ironija; Jurgis Savickis; Kultūra ir gamta; Laikas; Mirtis; Nacionalizmas; Novelė; Religingumas; Rolandas Barthes'as; Seksualumas; Visuomenė; Šeima; Culture and nature; Death; Environment; Family; Irony; Jurgis Savickis; Nationalism; Religiuosness; Roland Barthes; Sexuality; Short story; Society; Time.

ENLithuanian literary critics seem to detect a quality of strangeness in the writings of Jurgis Savickis (1890-1952). This suggests that Savickis has not been accepted as representing Lithuanian culture or as being one of its creators. The aim of this essay is to explore the reasons for this non-acceptance. The method used in this essay is interdisciplinary and covers Lithuanian and other European literatures; it also relies on a variety of literary and cultural studies for its theoretical basis. The following elements of the cultural code suggested by Roland Barthes were used in analysing the short stories of Jurgis Savickis: family and society, the individual, religiousness, love and sexuality, nature and the environment, acceptance and alienation, death and time. Our analysis leads to the conclusion that Jurgis Savickis' cultural codes do not depend exclusively on Lithuanian culture or on non-Lithuanian European cultures. The author's irony as well as his carefully hidden subjectivity suggest distance between the author and his cultural surroundings. Thus the major obstacles to the acceptance of Jurgis Savickis' short stories seem to be the metaliteral and metacultural dimensions of his short stories as well as the author's tendency to disguise his subjectivity. [text from author]