Lithuania and Europe : opportunities to the reconstruct identity

LTLietuva ir Europa. Tai labai platus tyrimų laukas: kokią Lietuvos sampratą pasiūlė Europa ir kaip mes į tai reagavome. Straipsnyje aptarti atvejai, kuriuos autorius laiko Europos iššūkiu Lietuvai. Pažymima, kad eurointegracija nereiškia vien ekonominių ir politinių dalykų. Tautinio sąmoningumo / savimonės lygis labai svarbus, siekiant suprasti, kiek giliai mes esame pajėgūs suvokti dabartinius procesus. Ar mes galime juos atpažinti ir surasti kultūrines formas jiems apibūdinti? Beprasmiški, nežinomi ir neįvardyti procesai yra patys pavojingiausi. Straipsnyje siūloma tautinį tapatumą visada apibūdinti lyginant – su „kitu“. Europa visada Lietuvai buvo „kitas“. Susidūrus su šiuo „kitu“ buvo suformuoti skirtingi tapatumai. Interkultūriniame dialoge dalyvaujančios pusės turi teisę pareikšti ir reiškia savo interpretacijas. Pabrėžiama, kad autorius stengiasi apidūdinti lietuvišką tapatumą, atskirdamas centrą nuo periferijos. Autoriaus nuomone, kai kuriais istorijos tarpsniais dialogas tarp centro ir periferijos buvo produktyviai naudojamas kuriant naujus tapatumus. Tokia tarpkultūrinė komunikacija vyko XIX amžiuje, juo labiau ji vyksta šiandien. Šią tarpkultūrinę komunikaciją galima laikyti galimybe perartikuliuoti lietuvišką tapatumą.Reikšminiai žodžiai: Identitetas; Tapatumas; Nacionalizmas; Simboliai; ; Europos Sąjunga (European Union).

ENLithuania and Europe. It is a rather wide research field: what concept of Lithuania was suggested by Europe and how we reacted. The article describes situations considered by the author to be challenges facing Lithuania. He underlines that euro-integration process is not limited only to economical and political matters. The level of national identity/self-awareness is extremely important in understanding how capable we are of perceiving today's processes. Can we recognize and find appropriate cultural forms to describe them? Pointless, unknown, and unnamed processes are the most dangerous. The article suggests defining national identity in comparison with the “other”. Europe at all times was that “other” for Lithuania. Meeting the “other” brought different identities. The parties of intercultural dialogue have the right to express and they do express their interpretations. The emphasis is put on the author’s attempts to define Lithuanian identity by distinguishing the centre from the periphery. To author's opinion, the dialogue between the centre and the periphery, at different historical stages, was used productively to create new identities. Such intercultural communication took place in XIX century and it is still ongoing today. This intercultural communication can be considered an opportunity to re-articulate Lithuanian identity.