Karo belaisvių aukojimo paprotys baltų kraštuose XIII - XIV amžiuje

LTTeiginys, kad baltai XIII - XIV a. aukojimo tikslais žudė belaisvius, XIII-XV a. šaltiniuose yra daug kartų paliudytas. Daugelis autorių yra įvykių amžininkai, turime atvejų, patvirtintų ne vieno šaltinio, pats pranešimų stilius ir kita byloja, jog toks paprotys tikrai egzistavo. Informacija apie karo belaisvių aukoji¬mo ritualą negausi ir fragmentiška Pranešimų dėmesio centre – žinia, kad patekę į nelaisvę kariai žudomi, o mirtis būna kankinanti, pagal stabmeldiškus papročius. I kitas apeigų detales nesigilinama. Apie aukotojų išvaizdą, elgesį, aukojimo vietą ir panašius dalykus nežinome. Dažniausiai susiduriame su deginamąja auka: belaisvis su kovos apranga, raitas ant žirgo, kartais pririštas prie keturių medžių, sudeginamas gyvas. Taip pat žinomi atvejai, kai belaisvis dievams pasiunčiamas jį tiesiog įmetus į ugnį. Tik vienas iš turimų pranešimų rodo, jog buvo įmanoma paaukoti belaisvį ir jo nedeginant: mirtinai subadyti ietimis. Kokių nors žynių dalyvavimo karo belaisvio aukojimo apeigose nagrinėjami šaltiniai nepatvirtina. Konkrečiausi ir patikimiausi belaisvių aukojimo baltų kraštuose atvejai liudija, kad paprastai aukotas tik vienas belaisvis. Tai ne vien baltams žinoma pergalės auka, kuria dievybei dėkojama už sėkmę, laimėjimą. XIII-XV a. šaltiniai vienodai tvirtina, kad aukota „dievams“, „dievaičiams“, „velniams“. Tik vieną kartą užsimenama apie atnašavimą „dievo“ garbei. Visų šių variantų autentiškumas labai problemiškas. Galime tik spėlioti, ar auka būdavo skiriama vienam pagoniškam baltų dievui, ar keletui. Atrodo, kad skirtingų baltų genčių karo belaisvių aukojimo papročiai XIII-XIV a. buvo labai panašūs. Šis baltų paprotys nėra kokia nors išimtis. Jis praktikuotas ir baltų kaimynų.Reikšminiai žodžiai: Aukojimo papročiai; Baltai; Baltų kraštai; Karai Baltijos kraštuose; Karo belaisviai; Karo belaisvių aukojimas; Lietuvos istorija; Pagonių dievai; Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); German order; History of Lithuania; The Baltic Lands; The Balts; The pagan gods; The sacrifice; The sacrifice of war-prisoners; The war in the Baltic lands; War-prisoners.

ENIn the narratives of the 13th-14th centuries stories (or allusions) about the sacrifice of war-prisoners to the pagan gods of the Baits are most evident. Examining all pros and cons reveals that this custom is not solely the result of chroniclers' imagination, but that this kind of sacrifice was really characteristic of the Baltic warriors in heathen times. The article reviews all the reports, concerning the above-mentioned rite of the Baits that can be found in the written sources of up to the end of the 15th century. An attempt is made to grasp the characteristic features of this custom, to ascertain the course of the war-prisoners' sacrifice, its place, time and aim, to identify the main performer of the rite and the number and kind of prisoners that were sacrificed. The possibility of differences in performance of this type of sacrifice among different Baltic tribes is also touched upon, as well as the ceremonies of war-prisoners' sacrifice in the neighbouring tribes, such as Germanic, Celtic, etc. [text from author]