LTStraipsnyje aptariamos Simono Stanevičiaus 1823 metais išleistos „Historyia szwenta“ vertimo ypatybės. Pažymima, jog „Historyia szwenta“ yra pirmoji mus pasiekusi Didžiojoje Lietuvoje spausdinta knygelė, kurioje skaitytojui trumpai pateikiama Šventoji istorija, t. y. Senojo Testamento santrauka. Žinomi trys 1823 metais išleistos „Historyia szwenta“ egzemplioriai, saugomi Vilniaus universiteto bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose, be to, vertimas prieinamas ir iš 1967 metų Stanevičiaus raštuose pateiktos faksimilės. Autorė teigia, kad S. Stanevičiaus vertimo šaltinis yra Liudviko Sobolevskio parengtas, Vilniuje 1811 metais išleistas L'homond'o Epitome Historiae Sacrae. Teigiama, kad vertimas nuo originalo skiriasi funkciniu, struktūros atžvilgiu. Tai lėmė XIX amžiaus pradžioje vyravusi tendencija ieškoti adekvačios originalui vertimo leksikos, todėl buvo svarbu pateikti skaitytojui ne tikslų L'homond'o Epitome Historiae Sacrae vertimą, o suprantamą lietuvišką tekstą. Autorės nuomone, S. Stanevičius versdamas taikėsi prie numanomo skaitytojo: dažnai vengė versti pažodžiui, rado lietuviškų analogijų originalo realijoms įvardyti. Polinkis į konkretumą, šnekamosios kalbos leksiką leistų manyti, kad knyga skirta pirmiausia skaitytojui valstiečiui, tačiau nuorodos į lotyniškus žodžius, lenkų-lietuvių kalbų žodynėlis rodytų, jog atsižvelgta ir į inteligentus, kuriems rūpėjo raštų leidimai ir jų kalbos kokybė. Konstatuojama, kad S. Stanevičiaus vertimas laikytinas gana tiksliu.Reikšminiai žodžiai: "Historyia szwenta"; Lingvistinės vertimo teorijos gretinamasis metodas; Originalus tekstas; Simonas Stanevičiu; Vertimas; Ypatumai; "Historyia szwenta"; Lingvistic translation analysis method; Original text; Pecularities; Simonas Stanevičiu; Translation.
ENThe article analyses the translation from Latin of the summary of the Old Testament, which was published in 1823, in Vilnius. The translation of Simonas Stanevičius (1799-1848) was one of the first attempts to present the history of the Bible to the readers of Lithuania Major. Ideas of fostering the modern written language were influencing the translator, who was attempting to make the written language more modern. The article tells the history of the source-book, L'homond's Epitome Historiae Sacrae, and the reasons for choosing this for translation. A textual analysis is presented and the source of the translation has been ascertained. The source-book was published by Liudvikas Sobolevskis in 1811, in Vilnius. Further, the linguistic translation analysis method is applied and a detailed analysis of Stanevičius' translation is presented. The conclusions are the following: the translation is different from the source in the functional and structural respect. The investigation has shown that Stanevičius often tried to avoid word-for-word translation, was searching for Lithuanian analogs to express the ideas in the source and oriented himself towards Lithuanian readers. The translator's penchant for concreteness and the vocabulary of oral language would show that the book was dedicated to the peasant reader. Nevertheless, the Latin references and Polish-Lithuanian vocabulary creates the impression that the book was dedicated as well to the intellectuals, who really cared about the publication of books and the quality of their language. The translation made by Stanevičius should be considered sufficiently accurate. [text from author]