Būdvardžių su priesaga -iškas(-a) posesyvinės reikšmės statusas senuosiuose raštuose

LTStraipsnyje apžvelgiama būdvardžių su priesaga -iškas raida. XVI-XVII a. raštuose šio tipo vediniai dažniausiai žymėjo ne panašumą, kaip yra dabartinėje lietuvių kalboje, bet posesyvumą. P. Skardžius ir juo sekdami kai kurie kiti tyrėjai būdvardžių su -iškas vartoseną linkę aiškinti daugiausia slavų kalbų įtaka. Kartais ji gana akivaizdi. Tačiau galima paabejoti, ar tą slavišką įtaką reikia apibendrinti visiems senųjų raštų būdvardžiams su -iškas, turintiems posesyvinę reikšmę. M. Daukša lenkų kalbos savybinius būdvardžius su -ski dažniausiai vertė ne priesagos -iškas(-a) vediniais, o adnominaliniu genetyvu. Kad tokia vartosena galėjo būti to meto kalbos sistemos ypatybė, rodo ir K. Donelaičio raštai. S. Vaišnoras lotynų kalbos pavyzdžiu su priesaga -iśkas sukūrė nemaža naujadarų, daugiausia teologinių bei filosofinių terminų. Tai irgi iš dalies atspindi tuo metu lietuvių kalboje vykusius procesus. K. Sirvydo žodynuose priesagos -inis vediniai vyrauja tarp visų kitų išvestinių būdvardžių darybos tipų. Daukšos Postilėje vediniai su priesagomis -iškas ir -inis buvo vartojami sinonimiškai. Mažosios Lietuvos XVI-XVII a. raštuose priesagos -inis būdvardžių dar mažiau, kadangi duomenys rodo buvusią tendenciją vedinius su -inis vartoti ne būdvardiškai, o daiktavardiškai. Dėl to tuo metu Mažojoje Lietuvoje populiaresnė galėjo tapti priesaga -iškas. Kad būdvardžiai su *-isko- nuo seno turėjo posesyvinę reikšmę, leidžia manyti iš jų kilę posesyvumą žymintys ypatybės turėtojų pavadinimai su -iškis, produktyvūs dabartinėje lietuvių kalboje (pvz.: namiškis, vilniškis ir t.t.).Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Būdvardis; Būdvardžiai; Darinys; Posesyvinė reikšmė; Priesaga; Priesagos; Senieji raštai; Vertimas; Žodžio daryba; Adjective; Adjectives; Baltic languages; Derivative; Lithuanian; Old texts; Old writings; Possesive meaning; Possessive meaning; Suffix; Suffixes; Translation; Word formation.

ENThe paper gives an overview of the development of adjectives with the suffix -iškas. In the writings of the 16th–17th c. derivatives of this type mainly marked not the similarity, like in modern Lithuanian, but possessiveness. P. Skardžius and some other followers tend to explain the usage of adjectives with the suffix -iškas mainly by the influence of Slavic languages. However, we may doubt whether Slavic influence should be generalised with regard to all adjectives with the suffix -iškas with the possessive meaning from the old writings. M. Daukša mainly translated Polish possessive adjectives with -ski by the adnominal genitive. K. Donelaitis’ writings testify that this usage could be the feature of the contemporary language system. Based on Latin, S. Vaišnoras used the suffix -iškas to create many coinages, mainly theologian and philosophical terms. This also partly reflects the processes in the Lithuanian language. Derivatives with the suffix -inis in K. Sirvydas dictionaries prevail among all other derived adjective formation types. Derivatives with the suffixes -iškas and -inis were used synonymically in Daukša’s “Postilla”. The 16th–17th c. writings of Lithuania Minor use even fewer adjectives with the suffix -inis, because the data show the former tendency to use derivatives with -inis as nouns rather than adjectives. Thus, the suffix -iškas could become more popular in Lithuania Minor at that time. The fact that adjectives with *-isko- had a possessive meaning for ages could be inferred from the names of possessors of quality with -iškis marking possession and originating from the former, which are productive in modern Lithuanian (e.g. namiškis [the member of the household], vilniškis [the resident of Vilnius], etc.).