Panemunėlio vandenvardžiai

LTStraipsnyje keliamas tikslas darybos, kilmės ir semantikos požiūriu ištirti Panemunėlio valsčiaus vandenvardžius, apžvelgti ir įvertinti jau esančius šio pobūdžio tyrimus, pateikti naujų kilmės hipotezių, išryškinti Panemunėlio vandens objektų vardų ypatumus. Autorius teigia, kad Panemunėlio valsčiuje užrašyti 48 vandenvardžiai: 11 ežerų vardų ir 37 upių, upelių, griovių ar jų dalių vardai. Kilmės požiūriu išskirtini indoeuropietiškojo, bendrabaltiškojo ir lietuviškojo sluoksnio Panemunėlio vandenvardžiai. Indoeuropietiškajam sluoksniui priklauso tie, kurie galėjo atsirasti dar prieš lietuvių ir apskritai baltų kalbų susidarymą. Bendrabaltiškųjų vandenvardžių grupę sudaro tie, kurių kilmę galima paaiškinti ne vien lietuvių, bet ir kitų baltų kalbų duomenimis. Lietuviškojo sluoksnio vandenvardžių vardų yra daugiausia - 43. Darybos požiūriu vandenvardžiai yra pirminiai, t. y. sutampantys su bendriniais žodžiais, ir antriniai, t. y. sudaryti panaudojant papildomas darybos priemones. Pažymima, kad daugiausia yra sudurtinių vandenvardžių ir priesagų vedinių. Vandenvardžių semantika labai įvairi, bet daugiausia yra vandenų vardų, reiškiančių tėkmės, vandens paviršiaus, spalvos, temperatūros, vagos krypties, krantų, dugno, tekėjimo, buvimo vietos, priklausomybės ypatumus. Rečiau vandenvardžių semantika sietina su įvardijamųjų objektų paskirtimi, gyvūnų, augalų, mitologinių būtybių pavadinimais. Du vandenvardžiai yra tikriniais vardais tapę bendriniai vandens objektų pavadinimai, vienas - laikytinas metaforiniu.Reikšminiai žodžiai: Daryba; Kilmė; Motyvacija; Semantika; Vandenvardžiai; Etymology; Hydronyms; Motivation; Origin; Semantics; Word formation; Word-formation.

ENThe paper aims at analysing hydronyms of Panemunėlis Volost in terms of word-formation, origin and semantics, giving an overview and evaluating the already existing studies on this issue, presenting new origin hypotheses, and pointing out the peculiarities of Panemunėlis hydronyms. The author states that 48 hydronyms (11 names of lakes and 37 names of rivers, streamlets, trenches or their parts) were recorded in Panemunėlis Volost. In terms of origin, Panemunėlis hydronyms of the Indo-European, pan-Baltic and Lithuanian layers could be pointed out. The Indo-European layer covers those names that could appear before the formation of Lithuanian and Baltic languages in general. The group of pan-Baltic hydronyms contains those names the origin of which might be explained not only by Lithuanian language data, but also the data of other Baltic languages. The number of hydronyms from the Lithuanian layer is the biggest (43). From the point of view of word-formation, hydronyms are primary, i.e. they coincide with common names, and secondary, i.e. they were formed using additional word-formation means. It is noted that compound hydronyms and suffixal derivatives are most abundant. The semantics of hydronyms is very diverse, yet the largest group contains hydronyms pertaining to current, water surface, colour, temperature, watercourse, banks, bottom, flow, location, and dependency. More rarely the semantics of hydronyms is related to the purpose of objects and names of animals, plants and mythological creatures. Two hydronyms are the common names of water objects that have become proper names and one hydronym is metaphorical.