[Raštai

LTRecenzijoje aptariama veikalo „Antanas Baranauskas. Raštai. 1, Poezija““ leidimas. Recenzentas pažymi, kad į leidinį jis žvelgia iš tarptautinės tekstologijos praktikos pozicijų ir vertina jį kitų sudėtingiausių mokslinių leidinių kontekste, taikydamas griežtus teksto publikavimo kokybės kriterijus. Analizuojamas leidinio tipas, pažymint, kad „Raštai“ skiriami moksliniams tyrimams, aplenkiant eilinį skaitytoją. Aptariant knygos struktūrą, kritikuojamas dokumentinis pateikimo tipas, pažymimos eklektinės redakcijos. Fiksuojami netikslumai ir nekonkretumas pateikiant šaltinius ir juos aptariant. Recenzentas kritikuoja veikalų datavimą ir tomo sandarą dėl netinkamų prioritetų. Aptardamas tekstologinį aparatą, pažymi, kad rankraščių savybių perteikimas pernelyg supaprastintas. Analizuojant literatūrinius ir kalbinius komentarus, pažymima, kad specialių komentarų reikėjo giesmėms. Recenzento požiūriu, netinkamai cituojamas Šventasis Raštas, neaišku, pagal kokius kriterijus komentuojamos realijos, o patiems komentarams stinga profesionalumo. Daroma išvada, kad didžiausius A.Baranausko „Raštų“ Trečiojo leidimo trūkumus lėmė per menkai apmąstyta pastanga taikyti kelis vienas kitam prieštaraujančius mokslinio redagavimo prioritetus (dokumentavimo, kanonizavimo, pirmosios redakcijos, patikimiausio šaltinio), neleidusi nuosekliai ieškoti bendro vardiklio problemiškose situacijose. Neabejotinu „Raštų“ leidimo privalumu laikomas gerokai rimtesnis nei buvo įprasta ligtolinėje lituanistinėje leidyboje požiūris į autentišką tekstų užrašymą.Reikšminiai žodžiai: Antanas Baranauskas; Autentiška rašyba; Autografas; Kanoninis tekstas; Korekcijos; Literatūra; Poezija; Tekstologija; Variantas; 19 amžius; Antanas Baranauskas; Autograph; Canonical text; Corrections; Lithuanian literature; Original spelling; Poetry; Textology; The second half of the nineteenth century; Variation.

ENThe review discusses the publication of “Antanas Baranauskas. Raštai 1. Poezija” [Antanas Baranauskas. Writings 1. Poetry]. The reviewer notes that he sees the publication from the perspective of international textology practice and evaluates it in the context of other most sophisticated scientific publications, by applying strict criteria to the quality of text publishing. The type of publication is analysed noting that “Writings” is targeted at scientific research rather than ordinary readers. When discussing the book structure, the documentary type of presentation is criticised and eclectic wordings are pointed out. Inaccuracies and absence of concreteness when presenting and discussing sources are recorded. The reviewer criticises the dating of works and the structure of the volume because of inadequate priorities. Concerning the textological apparatus, the presentation of the characteristics of manuscripts is oversimplified. When analysing literary and linguistic comments, the reviewer points out that special comments had to be added to hymns. According to him, the Bible is wrongly cited, the criteria for commenting on the realia are not clear, and the comments lack professionalism. The conclusion is drawn that the major drawbacks of the third edition of Baranauskas’ “Writings” have been determined by an underconsidered effort to apply several priorities of scientific editing that contradict each other (documentation, canonisation, first wording, most reliable source), which prevented from continuous searching for a common denominator in problem situations. An undisputed strength of “Writings” is a much more serious approach towards authentic writing of texts than it was in the previous publications of Lithuanian studies.