LT1647 metais Vilniuje išėjusios Jono Jaknavičiaus Evangelijos „Ewangelie polskie y litewskie“ (toliau - JE47) buvo daug kartų perleistos: 1674 (toliau - JE74),1679 ir 1690 metais. Palyginus JE47 ir JE74 tekstus, paaiškėjo, kad nors JE74 rytų aukštaičių tarmės ypatybės išlaikytos, tačiau vis dėlto šio leidimo tekstas gana daug ir sąmoningai redaguotas. Nemažai keista leksika. Pirmiausia JE74 nuosekliai atsisakoma leksikos gretimybių, būdingų JE47. Rasta apie 150 tokių atvejų. Be to, pastebėta tendencija JE74 atsisakyti kai kurių JE47 buvusių leksikos rytietybių. Straipsnyje analizuojamas rytietybių keitimas plačiau vartojamais žodžiais, taip pat ir keli žodžiai (pasavintinė ir iškuopti), kurie XVII amžiuje buvo paplitę rytiniame raštų kalbos variante. Iš atliktos leksikos skirtumų analizės ryškėja tendencija JE74 keisti kai kurias JE47 rytietybes plačiau vartojamomis leksemomis: pateisiai ->už tiesą, suversti ->ataduoti, dangtis ->stogas, iškuopti ->iškandažyti, o iš pateiktų kelių sinoniminių variantų palikti vakarietišką leksemą: šakelė (atažala) ->šakelė, pjūmenis (pjūklė, pjūtis) ->pjūtis, pasavintinė (sukalbėtoji pana) ->sukalbėtoji pana. XVII amžiuje visi šie žodžiai dar buvo vartojami, tik kai kurie jų jau traukėsi j pasyvią žodyninę atsargą, užleisdami vietą gajesniems žodžiams, visai išnykdami ar išlikdami tik kurioje nors šnektoje. JE74 redagavimas atspindi XVII amžiaus raštų kalbos vienodinimo pastangas. Sąmoninga kalbos faktų atranka iliustruoja tam tikrą rytietiškojo raštų kalbos varianto keitimąsi, taikymąsi prie to meto rašomosios kalbos normų.Reikšminiai žodžiai: Evangelijos; Jonas Jaknavičius; Lietuvos raštija (XVII a.); Raštų kalba; Rytietybės, Redagavimas; Spaudos paveldas; Teksto redagavimas; Tekstologinė analizė; „Ewangelie polskie y litewskie“ (1674); Eastern Hinglanders forms; Editing; Evangelical; Jonas Jaknavičius; Lithuanian writing (17th century); Printing heritage; Textual analysis; Textual editing; Written language; „Ewangelie polskie y litewskie“ (1674).
EN"Ewangelie polskie y litewskie" (hereinafter - JE47), Jonas Jaknavičius’s gospels that first came out in Vilnius in 1647, was reprinted several times: in 1674 (hereinafter - JE74), 1679 and 1690. On comparing the texts of JE47 and JE74, it becomes clear that although the specific features of the Eastern Aukštaitian dialect were maintained, this edition was nevertheless considerably and deliberately edited. The lexicon was changed substantially. First of all, the lexical adjacency characteristic of JE47 was consistently renounced in JE74. Some 150 such cases were found. Furthermore, a tendency was observed in JE74 of renouncing some of the lexical Easternisms found in JE47. This article analyses the replacement of Easternisms with more commonly used words, as well as a few words (pasavintinė and iškuopti), which had become widespread in the eastern version of written language in the 17th c. The analysis of lexical differences reveals a tendency in JE74 to replace some of the Easternisms used in JE47 with more commonly used lexis (pateisiai >už tiesą, suversti >ataduoti, dangtis >stogas, iškuopti >iškandažyti), and where synonymous options were presented, to leave the western lexis (šakelė (atažala) >šakelė, pjūmenis (pjūklė, pjūtis) >pjūtis, pasavintinė (sukalbėtoji pana) >sukalbėtoji pana). All of these words were still used in the 17th c., though some of them were already retreating into passive word-stock, giving way to more vivacious words, dying out completely, or only surviving in certain dialects. The editing of JE74 reflects the efforts in the 17th c. to uniformise the written language. The conscious selection of language facts illustrates the change in the Eastern written language version and adjustment to the written language norms of the time.