Differing dynamics of semipresidentialism across Euro

LTPusiau-prezidentinį režimą pasirinkusios pokomunistinės šalys gali būti skirstomos į tris teritorinius vienetus. Pirma, NVS šalys pasirinko pusiau-prezidentizmą kaip natūralią komunistinės dvivaldystės išdavą ir klientelistinės politikos instrumentą. Naujosiose ES valstybėse (Lenkijoje ir Lietuvoje) pusiau-prezidentinis režimas pasirinktas dėl kitų priežasčių: tai populistinių pokomunistinės politikos tendencijų atsvaros instrumentas bei politikos naujokų “ugdymo” priemonė. Europą ir Euraziją skiriančiuose regionuose (šiame straipsnyje – Armėnijoje ir Moldovoje) pusiau-prezidentiniai režimai tebėra nekonsoliduoti, šalis kamuoja nuolatinis konstitucinis nestabilumas. Oranžinė revoliucija Ukrainoje baigėsi konstituciniais pakeitimais, kurie pažeidė konstitucinius procedūrinius reikalavimus ir dar kartą pademonstravo, jog menama “Europos plėtra” gali destabilizuoti konstitucinius procesus.Reikšminiai žodžiai: Klientelizmas; Europos Sąjungos plėtra; Institucinis pasirinkimas; Oranžinė revoliucija; Pokomunistinis perėjimas; Pusiauprezidentizmas; Clientelism; EU expansion; Institutional choice; Orange Revolution; Postcommunist transition; Semipresidentialism.

ENThe post-Communist countries that have chosen a semi-presidential regime can be divided into three territorial units. First, the CIS countries that have chosen the semi-presidential regime as a natural consequence of the Communist diarchy and an instrument of a clientilistic policy. In the new EU countries (Poland and Lithuania) the semi-presidential regime was chosen for other reasons: It is an instrument that provides a counterbalance against the tendencies of populist post-Communist policy and acts as a tool to "educate" political novices. In the regions dividing Europe from Asia (in this article – Armenia and Moldova), semi-presidential regimes are still non-consolidated and these countries are plagued by constant constitutional instability. The Orange Revolution in Ukraine ended in constitutional changes that violated constitutional procedural requirements and showed once again that the apparent enlargement of Europe can destabilize constitutional processes.