Die Einstellung der regierenden Partei Litauens "Tautininkai" gegenüber den Deutschen im Memelgebiet 1926-1939
LTLietuvos tautininkų vyriausybė skelbė „pagražintus“ statistikos duomenis apie tautinę Klaipėdos krašto gyventojų sudėtį. Siekiant palankesnių rezultatų Klaipėdos krašto gyventojai buvo skiriami į lietuvius, klaipėdiškius, tai yra tuos, kurie savo identitetą siejo su Klaipėdos regionu, ir vokiečius. 1925 metais krašte atlikta apklausa parodė, jog 43,5% gyventojų laikė save vokiečiais, 25,1% – klaipėdiškiais ir 27,6% – lietuviais. Dirbtinai didindama lietuvių skaičių krašte Lietuvos vyriausybė siekė parodyti visuomenei, kad tautininkų vykdoma politika Klaipėdos krašte yra sėkminga ir lietuviškumas čia vis stiprėja. Tautininkai stengėsi stiprinti lietuviškumą Klaipėdos krašte visomis įmanomomis priemonėmis . Kaip vienas opiausių ir sudėtingiausių problemų buvo suvoktas kalbos klausimas. Būtent kalba palaikė stiprią vokiečių kultūros įtaka krašte. Trisdešimtųjų metų pradžioje, stiprėjant politinei Vokietijos įtakai, vis aiškiau ėmė reikštis provokiškos nuotaikos, o tautininkų valdomos Lietuvos pastangos tvirtai susieti Klaipėdos kraštą su Lietuva buvo menkai efektyvios. Nacionalsocialistinių grupių radimasis Klaipėdos krašte ir jų ryšiai su Nacionalsocialistų partija Vokietijoje paveikė vokiečių mažumos integralumą. Jokia kita problema nepadarė tokio neigiamo poveikio nusistatymo vokiečių tautinės mažumos atžvilgiu Lietuvoje kaip ši. Tautininkai rimtai ėmė suvokti nacių pavojų tuomet, kai Hitleris atėjo į valdžią Vokietijoje. Tuomet itin suaktyvėjo nacionalistai ir Klaipėdos krašte.Reikšminiai žodžiai: Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Klaipėdos nacionalsocialistai; Lietuvių ir vokiečių konfliktas; Lietuvos ir Vokietijos santykiai; Lietuvos vokiečiai; Nacionalizmas; Neumanno-Sasso byla; Neumanno-Sasso procesas; Tautininkai; Tautininkų sąjunga; Tautinis tapatumas; Tautinė mažuma; Vokietija (Germany); Vokiečiai; Vokiečiai nacionalistai; Vokiečių tautinė mažuma; German minority; German nationalists; Germany; Germas; Klaipeda National Socialists; Klaipėda Region; Lithuanian Germans; Lithuanian Nationalist Union; Lithuanian-German conflict; Lithuanian-German relations; Memel Territory; National identity; National minority; Nationalism; Nationalists; Neumann-Sass case; Neumann-Sass process.
ENThe Lithuanian Nationalist Government announced the embellished statistical data about the ethnic composition of the population of Klaipėda Region. Seeking more favourable results, the residents of Klaipėda Region were grouped into Lithuanians, Klaipėda residents, i.e. those who related their identity to Klaipėda Region, and Germans. The survey carried out in 1925 showed that 43.5% of residents considered themselves to be Germans, 25.1% – Klaipėda residents, and 27.6% – Lithuanians. By artificially increasing the number of Lithuanians in the region, the Lithuanian Government sought to show to society that the policy pursued by the Nationalists in Klaipėda Region has been successful and the Lithuanian aspect has been strengthening here. The Nationalists tried to enhance the Lithuanian aspect in Klaipėda Region by all possible means. The issue of languages was one of the sorest and most complicated problems. It was language that supported the strong influence of German culture in the region. At the beginning of the 1930, when the political influence of Germany strengthened, the pro-German climate was expressed more clearly, and the efforts of Lithuania governed by the Nationalists to strongly connect Klaipėda Region to Lithuania were hardly effective. Emergence of National Socialist groups in Klaipėda Region and their relations with the National Socialist Party in Germany affected the integral aspect of the German minority. No other problem made such a negative impact with regard to the attitude towards the German ethnic minority in Lithuania as this one. The Nationalists began to seriously grasp the Nazi danger only when Hitler came to power in Germany. Consequently, the Nationalists became very active in Klaipėda Region.
